D.U.K.

Invazinė rūšis – augalų, gyvūnų ar grybų svetimžemė rūšis, porūšis arba žemesnio taksono egzemplioriai, introdukuoti už jų natūralaus paplitimo arealo ribų ir kurių įsikūrimas arba plitimas kelia grėsmę arba daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei, ekosistemoms, ekonomikai ar kenkia žmonių sveikatai.

Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše (patvirtintas 2016 m. lapkričio 28 d.) šiuo metu yra įrašytos 35 rūšys: 17 gyvūnų rūšių (2 moliuskų, 5 vėžiagyvių, 2 žuvų, 2 roplių, 1 paukščių, 5 žinduolių) ir 18 augalų rūšių. Daugiau informacijos apie svarbiausias invazines rūšis (Sasnovskio barštį, Gausialapį lubiną, Rainuotąjį vėžį, rykštenę, Luzitaninį arioną) rasite ČIA >>.

Tačiau reiktų nepamiršti, kad mūsų šalyje galioja ir Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašas, kitaip vadinamas ES invazinių rūšių sąrašu, kuriame yra 88 rūšys, 8 iš kurių taip pat įtrauktos ir į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą.

Lietuvoje invazinėmis laikomos visos rūšys, įtrauktos į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą ir į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą.

Svetimžemėmis laikomos tokios rūšys, kurios į tam tikrą teritoriją dėl žmonių veiklos pateko atsitiktinai, išplito iš introdukcijos vietų arba kitų teritorijų, į kurias buvo patekusios dėl žmonių veiklos. Tokios svetimžemės rūšys, kurios tam tikroje teritorijoje be tiesioginės žmonių įtakos (arba nepaisant žmonių pastangų jas išnaikinti) sudaro ilgalaikes, nuolat atsinaujinančias populiacijas ir įsikuria antropogeninėse, pusiau natūraliose arba natūraliose buveinėse, vadinamos natūralizavusiomis rūšimis. 

Invazines rūšis griežtai draudžiama laikyti, veisti, auginti, dauginti, parduoti, naudoti arba mainyti, vežti ar paleisti į aplinką.

Naudoti invazinius gyvus gyvūnus, gyvybingus augalus bei gyvybingas jų dalis leidžiama tik gavus leidimą, kurį išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.

Administracinių nusižengimų kodekso 304² straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už invazinių rūšių laikymą, auginimą, veisimą, dauginimą, mainymą, įvežimą į Lietuvą ir išvežimą iš jos, kitokį naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Asmenims už tai  gali būti skirta bauda nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų.  

Už invazinių rūšių patiekimą rinkai, tyčinį paleidimą į aplinką ar tyčinę introdukciją Administracinių nusižengimų kodekse numatyta bauda asmenims nuo 300 iki 500 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 800 iki 1500 eurų.