Apskritalapis smaugikas

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas 2022 m.
Apribojimai, susiję su šiuos rūšies naudojimu įsigalios nuo 2027-08-02.

Skiriamieji požymiai

Smaugikinių (Celastraceae) šeimos sumedėjusi liana. Stiebai dažnai dvejopi: vieni driekiasi pažeme, kiti sukasi aplink atramas ir užauga dažniausiai 5–10 m, kartais 15–20 m, aukščio. Jauni ūgliai gelsvai žali, senų stiebų žievė pilkšvai ruda. Lapai apskriti, atvirkščiai kiaušiniški, kartais beveik apskriti, paprastai 2–10 cm ilgio ir 3–7 cm pločio. Žiedai smulkūs, balkšvi ar žalsvi, susitelkę lapų pažastyse išaugančiuose žiedynuose. Augalai dvinamiai arba vienanamiai, žieduose paprastai būna nevaisinga mezginė arba kuokeliai, retai žiedai dvilyčiai. Žydi nuo gegužės pabaigos iki birželio vidurio. Vaisius – rutuliška, 8–10 mm skersmens dėžutė, kuri iš pradžių žalia, vėliau – ryškiai geltona. Sėklos su ryškiai oranžiniu apysėkliu. Rudenį lapai tampa ryškiai geltoni, todėl apskritalapius smaugikus tuo metu lengviausia pastebėti.

Kilmė ir bendras paplitimas

Rūšies savaiminis arealas apima Rytų Aziją (Kiniją, Mongoliją, Korėjos pusiasalį, Japoniją, Rusijos pietrytinius regionus). Europoje dekoratyviniuose želdynuose apskritalapiai smaugikai pradėti auginti 1860 m. Nyderlanduose. Pirmą kartą sulaukėjusių šios rūšies augalų aptikta XX a. viduryje Vokietijoje. Dabar apskritalapiai smaugikai plinta daugelyje Vidurio, Šiaurės ir Rytų Europos valstybių (Gudžinskas et al., 2020). Sparčiai plinta Šiaurės Amerikoje ir Naujojoje Zelandijoje, kai kuriuose regionuose laikomi invazine rūšimi.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje apskritalapiai smaugikai dekoratyviniuose želdynuose pradėti auginti XX a. pirmojoje pusėje. Pirmą kartą sulaukėjusių šios rūšies augalų aptikta 2014 m. krūmynuose netoli Palangos oro uosto (Gudžinskas et al., 2017). Ištyrus populiacijų amžių pagal metines rieves, buvo nustatyta, kad augalai į miškus ėmė plisti maždaug 1987 m. (Gudžinskas et al., 2020). Dabar apskritalapiai smaugikai aptinkami beveik visoje šalies teritorijoje ir kol kas yra gana reti. Auga spygliuočių ir mišriuosiuose miškuose, pamiškėse, krūmynuose, kartais įsikuria po elektros perdavimo linijomis, sausuose šlaituose, pievose, pakelėse. Kai kur sudaro gana didelius ir tankius sąžalynus.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Apskritalapių smaugikų plitimui visoje šalies teritorijoje didžiausios įtakos turėjo tai, kad jie auginami želdynuose. Kadangi sėklas gali išplatinti paukščiai ir žmonės (su sodų atliekomis), jų pasitaiko ne tik aplink miestus ir gyvenvietes, bet ir gana nuošaliose vietovėse. Vėliau apskritalapiai smaugikai ima daugintis šaknų atžalomis arba lengvai įsišaknijančiais ūgliais. Ūksmingose vietose iš sėklų išdygę individai ilgą laiką gali augti lėtai, o susidarius palankioms sąlygoms, ima greitai augti ir vyniotis aplink medžius. Suaugę individai stiebais užspaudžia atraminio medžio kamieną ir jis nudžiūsta. Į medžių lajas įsiviję apskritalapiai smaugikai padidina pavojų, kad tokius medžius nulauš arba išvers stiprūs vėjai. Dalis stiebų driekiasi pažeme ir sudaro beveik ištisinę dangą, todėl daugelis žolinių augalų išnyksta, o medžių ir krūmų daigai dėl konkurencijos ir šviesos stygiaus žūsta (Gudžinskas et al., 2020). Taip sutrinka savaiminis medyno atsinaujinimas.

Kontrolė

Siekiant užkirsti kelią tolesniam apskritalapių smaugikų plitimui, būtina nedelsiant imtis naikinti želdynuose augančius augalus ir kontroliuoti gamtoje esančias populiacijas, kad neplistų sėklomis. Geriausia suaugusius individus nudžiovinti įšvirkštus herbicidų į stiebuose išgręžtas skyles, o iš šaknų atželiančius ūglius apipurkšti. Naikinimą būtina tęsti tol, kol visi individai žus ir iš šaknų nustos augti nauji ūgliai.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.