Auksataškė skruzdėlė

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2022 m.

Skiriamieji požymiai

Skruzdėlinių (Formicidae) šeimos bendruomeniniai vabzdžiai. Visos darbininkės vienodo dydžio ir išvaizdos. Jos paprastai 1–2 mm ilgio, gelsvos, rusvos arba šviesiai rudos su auksiniu atspalviu. Pilvelis truputį tamsesnis už galvą ir krūtinę. Krūtinės gale yra dyglio pavidalo išauga. Antenos su 11 segmentų, iš kurių du paskutiniai išsiplėtę ir sudaro buoželę. Visas kūnas su retais stačiais šereliais. Auksataškės skruzdėlės yra visaėdės, minta įvairiais bestuburiais, augaliniu maistu ir amarų bei kitų vabzdžių išskiriamu saldžiu skysčiu.

Kilmė ir bendras paplitimas

Auksataškės skruzdėlės savaime paplitusios Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Dažniausiai gyvena atvirose ir gana sausose buveinėse, neretai įsikuria ir įvairiuose miškuose, žmonių sukurtose buveinėse. Jos buvo atsitiktinai įvežtos ir paplito kai kuriuose Europos, Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Australijos regionuose. Europoje šios rūšies skruzdėlės įsitvirtinusios Ispanijoje, jų buvo aptikta Italijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje. Jos gali paplisti visame Viduržemio jūros regione.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje auksataškių skruzdėlių neaptikta. Atsitiktinai galėtų patekti su įvežamais kroviniais iš įvairių pasaulio regionų, tačiau yra labai maža tikimybė, kad Lietuvoje jos galėtų įsitvirtinti. Šalies klimato sąlygos nepalankios auksataškėms skruzdėlėms gyventi, bet jos galėtų išgyventi šildomuose pastatuose.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Auksataškės skruzdėlės į naujas teritorijas gali patekti atsitiktinai su įvairiais kroviniais, įvežamais iš Centrinės ir Pietų Amerikos, arba iš regionų, kur jos jau tapusios invazinės. Patekusi motinėlė galėtų tapti naujos šeimos pradininke, o darbininkės invazijos pavojaus nekelia. Auksataškės skruzdėlės savaime plinta gana lėtai, bet dėl antropogeninių vektorių jos gali plisti labai sparčiai. Jos laikomos vienais iš pavojingiausių invazinių organizmų. Jos padaro labai daug žalos vietinių bestuburių populiacijoms, kenkia vietiniams ropliams ir net paukščiams, nes puola lizduose tupinčius jauniklius. Auksataškių skruzdėlių įgėlimas žmonėms ir gyvūnams sukelia labai stiprų, ilgai trunkantį skausmą.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.