Azijinis juodnugaris širšuolas

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas 2016 m.

Skiriamieji požymiai

Klostinių vapsvų (Vespidae) šeimos vabzdys. Azijinis širšuolas (Vespa velutina) turi daug spalvinių variacijų, išskiriama 10 porūšių. Motinėlės kūnas apie 20–30 mm ilgio. Azijinio juodnugario širšuolo galva juoda su geltona priekine dalimi, krūtinė apaugusi trumpais smulkiais plaukeliais, ruda ar juoda, kojų letenėlės ryškiai geltonos, pilvelis rudas. Kiekvieno pilvelio tergito apatinis kraštas su geltona juosta, išskyrus ketvirtąjį pilvelio segmentą, kuris visas oranžinis. Pilvelio antrasis ir trečiasis sternitai geltoni su tamsia žyme, kiti sternitai rudi.

Kilmė ir bendras paplitimas

Azijiniai juodnugariai širšuolai savaime paplitę Pietų ir Rytų Azijoje. Europoje jie svetimžemiai vabzdžiai, dažniausiai aptinkami Prancūzijoje, taip pat jų buvo rasta Italijoje, Belgijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Europoje šių vapsvų pirmą kartą buvo rasta 2004 m. Prancūzijoje.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse šios rūšies vabzdžių gamtoje kol kas neaptikta. Rūšies galimybė įsitvirtinti ir daugintis Lietuvoje netirta. Rūšis labai plastiška, tačiau Lietuvos klimato sąlygos gali būti nepalankios jai plisti. Nepaisant to, yra tikimybė, kad azijiniams juodnugariams širšuolams patekus į šalį, jie galėtų išgyventi ir pradėti daugintis, nes yra daug tinkamų buveinių ir maisto.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Pirmą kartą į Europą atitiktinai pateko iš Kinijos 2004 m. Motinėlės, pasislėpusios augalų vazonėliuose, buvo įvežtos į Prancūziją. Tokiu pačiu būdu, manoma, pateko ir į kitas Europos šalis. Iš Azijos šalių gali patekti su įvairiais kroviniais. Vienas azijinis širšuolas per dieną sumedžioja apie 25–50 bičių (Tan et al., 2007). Azijiniai juodnugariai širšuolai yra plėšrūs, minta įvairiais vabzdžiais (daugiausia plėviasparniais ir dvisparniais), kartais net smulkiais žinduoliais (Muller et al., 2013). Šių vabzdžių įgėlimas gali būti pavojingas žmogaus sveikatai ir net gyvybei, nes nuodai sukelia stiprią alerginę reakciją (Rome et al., 2011).

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.