Balkšvasis vairokštis

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas 2022 m.

Skiriamieji požymiai

Protėjinių (Proteaceae) šeimos krūmas, kartais nedidelis medelis. Stiebas 0,6–4,5 m aukščio, laja plati, netaisyklinga. Lapai standūs, yliški, 6–7 cm ilgio ir apie 1 mm pločio, dygia viršūne, panašūs į plikasėklių spyglius. Šakelės apaugusios tankiais balkšvais plaukeliais. Žiedai balti ar vos rausvi, po 1–6 sukrauti lapų pažastyse. Vaisiai kieti, 2,5–3 cm ilgio ir maždaug 2 cm skersmens, raukšlėti, subrendę nuo šakų nenukrinta ir sėklų neišbarsto daug metų. Sėklos su plėviškais sparneliais, 15–25 mm ilgio ir 6–12 mm pločio, jas lengvai išnešioja vėjas.

Kilmė ir bendras paplitimas

Savaime balkšvieji vairokščiai paplitę Australijos rytinėje dalyje (Kvinslande, Naujajame Pietų Velse, Pietų Australijoje ir Viktorijoje). Šie krūmai buvo introdukuoti ir savaime plinta Europoje, Pietų Afrikoje ir Naujojoje Zelandijoje. Europoje balkšvieji vairokščiai plinta Ispanijoje, Portugalijoje ir Prancūzijoje. Kitose Europos šalyse kol kas neaptikti, bet galėtų kelti grėsmę visam Viduržemio jūros regionui.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje baltieji vairokščiai gamtoje neaptikti ir nėra duomenų, kad būtų auginami dekoratyviniuose želdynuose arba uždarose patalpose. Lietuvos klimato sąlygos šiems augalams gamtoje augti nepalankios ir jų natūralizacijos tikimybė, net jeigu sėklų atsitiktinai patektų į šalį, yra labai maža.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Europoje balkšvieji vairokščiai botanikos soduose pradėti auginti XIX a. pabaigoje, o savaime plisti pradėjo XX a. trečiajame dešimtmetyje. Subrandina labai daug sėklų, kurios vaisiuose ant šakų lieka gyvybingos daug metų, o išbyra krūmui nudžiūvus arba po gaisro. Sėklas gana dideliu atstumu išnešioja vėjas, jas gali išplatinti žmonės, netinkamai tvarkantys sodų atliekas. Balkšvieji vairokščiai sudaro labai tankius sąžalynus, kuriuose išnyksta beveik visi vietiniai augalai. Dėl to visiškai pasikeičia buveinės, nyksta kai kurios retos rūšys. Šie krūmai išeikvoja daug vandens, todėl įprastai sausų buveinių dirvožemyje dar labiau ima stigti drėgmės.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.