Baltaskruostė stačiauodegė

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2016 m.

Skiriamieji požymiai

Antinių (Anatidae) šeimos nedidelis, kresnas, vandenyje nardantis paukštis. Išsiskiria standžia uodega, kurią dažnai laiko užriestą stačiai į viršų. Snapas stambus, vasarą patino jis būna žydras, o kitais metų laikais pilkas. Perėjimo laikotarpiu patinų žandai balti, viršugalvis, pakaušis ir sprandas juodi, o likęs kūnas ryškios kaštoninės spalvos. Kitais metų laikais patinų ir patelių apdare vyrauja ruda ir pilkšva spalvos. Perėjimui renkasi pelkėtus ežerus ir kitas šlapynes. Lizdą suka šalia vandens. Vadoje paprastai būna 5–15 jauniklių. Maitinasi nardydamos. Lesa vandens augalus ir įvairius bestuburius.

Kilmė ir bendras paplitimas

Rūšis savaime paplitusi Šiaurės Amerikoje, nuo Kanados šiaurėje iki Meksikos pietuose, taip pat gyvena Karibų jūros salose. Pirmiausia pradėtos auginti Jungtinėje Karalystėje. Pasprukę į laisvę paukščiai įsitvirtino, o vėliau paplito ir žemyninėje Europoje. Baltaskruostės stačiauodegės peri Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje, dažnai aptinkamos Ispanijoje, pavienių užklydusių paukščių stebėta Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir Danijoje.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje, kaip ir gretimose valstybėse, ši rūšis iki šiol neaptikta (Jusys ir kt., 2017). Arčiausiai Lietuvos baltaskruostės stačiauodegės stebėtos Suomijoje, Vokietijoje ir Danijoje. Šie paukščiai neretai laikomi paukščių kolekcijose, yra tikimybė Lietuvoje, kad jos gali pasprukti į laisvę. Maža tikimybė, kad šie paukščiai užklystų savaime, nes gretimose valstybėse nėra jų laukinių populiacijų. Rūšies įsitvirtinimo galimybės Lietuvoje nežinomos.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

XIX a. viduryje baltaskruostės stačiauodegės buvo atvežtos į Jungtinę Karalystę ir laikytos kolekcijose. Iš jų netruko pasprukti į laisvę ir įsitvirtino. Didžiausią pavojų šie paukščiai kelia pietų Europoje savaime paplitusios baltagalvės stačiauodegės (Oxyura leucocephala) populiacijai. Baltaskruostės stačiauodegės su jomis aktyviai kryžminasi. Tuoktuvių metu agresyvūs baltaskruosčių stačiauodegių patinai nukonkuruoja baltagalvių stačiauodegių patinus. Dėl genetinės taršos iškilusi grėsmė išnykti baltagalvės stačiauodegės populiacijoms.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.