Baltoji kuodulė

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2019 m.

Skiriamieji požymiai

Astrinių (Asteraceae) šeimos daugiametis šlapynių ir vandens augalas. Statūs stiebai 1–1,5 m aukščio, o vandens arba šlapio dirvožemio paviršiuje išsidraikę blyškiai žali stiebai iki 2,5 m ilgio, susiraizgę ir sudaro ištisinę dangą. Stiebai ties bambliais gausiai šakojasi ir įsišaknija. Lapai priešiniai, tamsiai žali, blizgūs, kiaušiniški arba lancetiški, 5–20 cm ilgio ir 2,5–5 cm pločio, su trumpu lapkočiu. Žiedai balti arba balkšvi, susitelkę 1,5–2 cm skersmens graižais. Sėklos smulkios, šviesiai rudos, 0,8–1,2 mm ilgio ir 0,5 mm skersmens, be skristuko. Dauginasi vegetatyviniu būdu ir sėklomis.

Kilmė ir bendras paplitimas

Baltosios kuodulės savaime paplitusios Pietų Amerikoje. Auga vandens telkiniuose ir įvairiose šlapynėse. Pasaulyje jos plačiai auginamos akvariumuose ir tvenkiniuose kaip dekoratyviniai augalai. Europoje, Pietų Azijoje ir Australijoje sulaukėjusios baltosios kuodulės plinta savaime ir laikomos invaziniais augalais. Europoje pirmą kartą sulaukėjusių šių augalų aptikta 1988 m. Vengrijoje. Dabar baltosios kuodulės nuolatines populiacijas sudaro Vengrijoje ir Italijos šiaurinėje dalyje.

Paplitimas Lietuvoje

Baltosios kuodulės Lietuvoje auginamos akvariumuose, tačiau nėra duomenų apie jų auginimo dažnumą dirbtinėmis sąlygomis. Gamtoje šios rūšies augalų kol kas neaptikta, bet galėtų pasitaikyti urbanizuotų teritorijų vandens telkiniuose. Labai maža tikimybė, kad šios rūšies augalai galėtų patekti atsitiktinai arba paplisti savaime iš gretimų šalių. Lietuvos klimato sąlygos baltosioms kuodulėms įsitvirtinti yra nepalankios.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Baltosios kuodulės plinta dėl to, kad jos auginamos akvariumuose ir mažos augalo dalys labai gyvybingos. Nedideli stiebo fragmentai lengvai įsišaknija, todėl jas lengvai platina vanduo, gali plisti su vandens transporto priemonėmis, žūklės įrankiais. Sėklas taip pat lengvai platina vanduo ir gyvūnai (Vivian-Smith et al., 2005). Baltosios kuodulės didžiausią pavojų kelia pelkių ir šlapynių buveinėms, nes nustelbia visus vietinius augalus. Susidarę tankūs sąžalynai užkemša kanalus ir lėtos tėkmės upių vagas. Susidaro daug biomasės, o negyvos augalų dalys pūdamos sukelia vandens telkinio eutrofikaciją.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.