Čilinė gunera

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2017 m.

Skiriamieji požymiai

Gunerinių (Gunneraceae) šeimos daugiametis, iki 2 m aukščio žolinis augalas. Šakniastiebiai stori, iki 2 m ilgio, išsidėstę arti dirvožemio paviršiaus, stiebas labai trumpas. Lapai tamsiai žali, stambūs, iki 1 m ilgio ir 2 m pločio, šiurkštūs, su 5–7 skiautėmis. Lapkotis sultingas, iki 1,5 m ilgio, su rausvais dygliais. Žiedynas iki 1 m ilgio, išauga iš šakniastiebio. Žiedai vienalyčiai ir dvilyčiai, žali, smulkūs, iki 1 mm. Vaisius – rausvas ar oranžinis, 1,5–2,0 mm skersmens kaulavaisis.

Kilmė ir bendras paplitimas

Savaime čilinės guneros paplitusios Pietų Amerikoje, Čilėje ir Argentinos pietinėje dalyje. Europoje, Šiaurės Amerikoje, Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje jos buvo introdukuotos kaip dekoratyviniai augalai ir dabar plinta savaime, kai kur tapusios invaziniais augalais. Europoje čilinės guneros labiausiai paplitusios Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Pracūzijoje ir Azorų salose, kitur pasitaiko gana retai.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje šios rūšies augalų gamtoje iki šiol nerasta. Esama tik nepatvirtintos informacijos, kad čilinės guneros auginamos privačiuose soduose ir kolekcijose. Europoje šie augalai gali natūralizuotis jūrinio klimato regionuose, Lietuvoje ji taip pat gali plisti vegetatyviniu būdu ir kai kur natūralizuotis.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Čilinės guneros buvo auginamos gėlynuose ir iš jų paplito į gamtines buveines. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu. Vienas individas gali subrandinti 80 000–25 0000 sėklų, kurias dideliais atstumais platina vanduo, paukščiai ir žmonės. Žmonės dažniausiai išplatina su gėlynų atliekomis. Augalai pakenčia ūksmę, gerai auga drėgname dirvožemyje, bet įsikuria ir gana sausose buveinėse (Gioria, Osborne, 2009). Sudaro tankius sąžalynus, kuriuose beveik negali augti kiti žoliniai augalai. Pliką dirvožemį lengvai nuplauna vanduo ir gali prasidėti sparti šlaitų erozija. Dėl čilinių gunerų invazijos keičiasi kraštovaizdis, nukenčia rekreacinės teritorijos.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.