Daugiametis strūklas

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas 2019 m.

Skiriamieji požymiai

Miglinių (Poaceae) šeimos daugiametis, kupstais augantis žolinis augalas. Stiebas 30–75 cm aukščio. Lapai plokšti, linijiški, žali arba rausvai violetiniai, 7–20 cm ilgio ir 2–7 mm pločio. Žiedai susitelkę 10–15 cm ilgio glaustomis arba išsikėtusiomis šluotelėmis. Varputės 5–8 mm ilgio, sudarytos iš 3 žiedų, prisitvirtinusios ilgų žiedyno šakų galuose. Varpažvyniai 5–7 mm ilgio, žali, o žiedams peržydėjus parausta. Varputės sudarytos iš 3 žiedų.

Kilmė ir bendras paplitimas

Savaime daugiamečiai strūklai paplitę Afrikos pietinėje dalyje (Pietų Afrikoje, Namibijoje, Lesote). Auga sausose, atvirose vietose, akmenuotuose šlaituose. Atsitiktinai arba tikslingai daugiamečiai strūklai buvo introdukuoti ir tapo invaziniai Europoje, Šiaurės Afrikoje, Pietų Azijoje, Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Europoje natūralizavusios ir invazinės šios rūšies augalų populiacijos susidariusios Ispanijoje ir Portugalijoje.

Paplitimas Lietuvoje

Duomenų apie daugiamečių strūklų auginimą Lietuvoje dirbtinėmis sąlygomis nėra, tačiau gali būti auginami privačiose augalų kolekcijose. Labai maža tikimybė šiems augalams į šalį patekti atsitiktinai, tačiau jų sėklomis gali būti užterštas dirvožemis, kuriame auginami dekoratyviniai augalai. Gretimose šalyse šios rūšies augalai neaptikti, todėl savaiminio paplitimo pavojaus nėra. Lietuvoje daugiamečiai strūklai galėtų įsitvirtinti ir plisti, ypač vakarinėje šalies dalyje.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Daugelyje regionų, kuriuose daugiamečiai strūklai tapę invaziniai, jie buvo įveisti tikslingai, siekiant stabdyti dirvožemio eroziją. Į kai kurias teritorijas jie pateko atsitiktinai. Sėklas išnešioja vėjas, prikibusias prie drabužių, avalynės ar transporto priemonių jas gali platinti žmonės. Šie augalai sudaro didelius ir labai tankius sąžalynus, todėl nustelbia visus vietinius žolinius augalus. Sudžiūvus augalo antžeminei daliai, susidaro palankios sąlygos gaisrams kilti. Po gaisrų daugiamečiai strūklai greitai atželia ir neleidžia vietiniams augalams atsikurti. Sumažėjus vietinių augalų įvairovei, mažėja ir kitų ekosistemoms būdingų organizmų rūšių, ypač bestuburių, įvairovė.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.