INVA

Davide Grigoletto [CC BY-NC 4.0] Nuotraukos autorius: Davide Grigoletto [CC BY-NC 4.0]
Pildyti stebėjimo anketą

Didysis vandrūnėlis

(lot. Lagarosiphon major)

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas 2016 m.

Skiriamieji požymiai

Vandenplūkinių (Hydrocharitaceae) šeimos vandenyje paniręs ir dugne įsišaknijantis daugiametis augalas. Stiebas 3–5 mm skersmens. Lapai 5–20 mm ilgio ir 2–3 mm pločio, pražanginiai ir lanku palinkę žemyn, smulkiai dantytu lapalakščio kraštu. Augalas dvinamis. Vyriškieji ir moteriškieji žiedai smulkūs, rausvi. Žiedynai su vyriškaisiais žiedais atitrūksta nuo augalo ir laisvai plaukioja vandens paviršiumi, kol pasiekia moteriškuosius žiedus ir juos apdulkina. Informacijos apie žydėjimą ir vaisių mezgimą Europoje duomenų nėra.

Kilmė ir bendras paplitimas

Savaime didieji vandrūnėliai paplitę Afrikos pietinėje dalyje (Botsvanoje, Lesote, Pietų Afrikos Respublikoje ir Zimbabvėje). Jie auga kalnų ežeruose ir šaltiniuose. Europoje šie augalai paplito iš akvariumų ir dekoratyvinių baseinų. Iki šiol rūšis užregistruota Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje (Hussner, 2012).

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje vandens telkiniuose didžiųjų vandrūnėlių kol kas nerasta. Jie kartais auginami akvariumuose, todėl į atvirus vandens telkinius gali patekti atsitiktinai arba būti įveisti tikslingai. Klimato sąlygos Lietuvoje yra palankios didiesiems vandrūnėliams augti (Hallstan, 2005). Labiausiai reikia stebėti vandens telkinius, esančius urbanizuotose teritorijose ir greta jų.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Didieji vandrūnėliai į aplinką pateko atsitiktinai arba buvo išmesti iš akvariumų ir dekoratyvinių baseinų. Į naujus vandens telkinius juos perneša vanduo, gyvūnai ir žmonės. Dažniausiai auga stovinčio ir lėtai tekančio vandens telkiniuose, sudaro grynus sąžalynus ir nustelbia daugumą vietinių augalų. Žuvys didžiųjų vandrūnėlių neėda, o susidariusiuose sąžalynuose dėl nepalankių sąlygų beveik nelieka vandens bestuburių gyvūnų (Hallstan, 2005; Hussner, 2012).

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.