Egiptinė žąsis

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2017 m.

Skiriamieji požymiai

Antinių (Anatidae) šeimos paukštis, gerokai mažesnis už pilkąją (Anser anser) ar želmeninę (Anser fabalis) žąsis. Apdare vyrauja šviesiai pilka, rusva, ruda ir net oranžinė spalvos. Skrendančios egiptinės žąsys išsiskiria baltais sparnais su juodomis plasnojamosiomis plunksnomis ir juoda uodega. Patinai nesiskiria nuo patelių, tačiau už jas šiek tiek didesni. Perėti pradeda sulaukusios dvejų metų amžiaus. Dėtyje būna 5–12 kiaušinių. Kiaušinius peri ir jaunikliais rūpinasi abu poros paukščiai. Buveinėms ir lizdavietėms neišrankios. Minta augalais, bet lesa ir bestuburius gyvūnus.

Kilmė ir bendras paplitimas

Rūšis natūraliai paplitusi visoje Afrikoje piečiau Sacharos ir Nilo slėnyje. Egiptinės žąsys buvo introdukuotos Europoje, Šiaurės Amerikoje, Pietvakarių Azijoje, Naujojoje Zelandijoje. Europoje egiptinės žąsys plinta Belgijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kipre, Lenkijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Vokietijoje. Gali įsikurti daugelyje Europos valstybių.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje egiptinė žąsis aptinkama labai retai. Pirmą kartą ji 2002 m. stebėta Kuršių mariose. Vėliau šalyje stebėta Biržų r. ir Kaune (Jusys ir kt., 2017). Vienas iš šių paukščių, tikėtina, buvo pasprukęs iš nelaisvės, o kiti, manoma, savaime užklydę iš kaimyninių šalių (Jusys ir kt., 2017). Šalyje gali pasitaikyti iš nelaisvės pabėgusių ar tikslingai paleistų paukščių. Lietuvoje egiptinės žąsys galėtų įsitvirtinti ir plisti savaime. Kadangi gretimose šalyse jau yra įsikūrusios stabilios jų populiacijos, įmanomas ir savaiminis egiptinių žąsų plitimas į Lietuvą.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Egiptinės žąsys perėjimo laikotarpiu agresyvios, todėl iš tinkamų perėjimo vietų gali išstumti kitus vandens paukščius ir konkuruoti dėl maisto išteklių. Registruoti egiptinės žąsies hibridai su didžiąja antimi (Anas platyrhynchos) ir paprastąja urvine antimi (Tadorna tadorna). Egiptinės žąsys gali platinti paukščių gripo virusą ir kitas ligas.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.