(lot. Koenigia polystachya)
Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas 2022 m.
Rūgtinių (Polygonaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. Stiebas stačias, tvirtas, 40–120 cm aukščio, viršutinėje dalyje gana gausiai šakotas, aiškiai bambliuotas. Šakniastiebiai stori, giliai įsiskverbia į dirvožemį. Lapai lancetiški, jų viršutinė pusė plika, šiek tiek blizgi, apatinė pusė plaukuota. Žiedai balti, gelsvai balti ar vos rausvi, susitelkę ūglių viršūnėse gana puriomis kekėmis. Sėklos rudos. Dauginasi sėklomis, nedideliu atstumu gali plisti šakniastiebiais.
Savaime gausiažiedžiai kasočiai paplitę pietinėje Azijos dalyje, Afganistane, Pakistane, Nepale, Kinijoje. Auga kalnuose ir greta jų esančiuose slėniuose ir lygumose. Dažniausiai įsikuria akmenuotuose šlaituose, pievose, krūmynuose, drėgnuose miškuose, pelkių ir upių pakrantėse. Kaip svetimžemiai augalai, gausiažiedžiai kasočiai plinta Europoje, Šiaurės Amerikos vakarinėje dalyje, kai kuriuose Azijos regionuose. Europoje šios rūšies augalai natūralizavęsi Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Italijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje, taip pat jų rasta Danijoje ir Švedijoje.
Gamtoje augančių gausiažiedžių kasočių Lietuvoje iki šiol nerasta ir nėra duomenų, kad jie būtų auginami soduose ir gėlynuose. Sodybų želdynuose ir privačiose augalų kolekcijose jie gali būti auginami, todėl išlieka tikimybė, kad gali pasitaikyti sulaukėjusių. Sprendžiant pagal ekologines ir biologines savybes, gausiažiedžiai kasočiai Lietuvoje galėtų natūralizuotis ir plisti natūraliose ir antropogeninėse buveinėse.
Gausiažiedžiai kasočiai buvo auginami gėlynuose ir į daugumą vietovių gamtoje jie paplito savaime arba dėl žmonių veiklos. Nedideliu atstumu sėklas išnešioja vėjas. Sėklos ir šakniastiebiai į nuošalesnes vietas patenka su sodų ir gėlynų atliekomis, pervežamu dirvožemiu, kuris užterštas sėklomis ir šakniastiebiais. Kai kuriose Europos šalyse gausiažiedžiai kasočiai plinta labai sparčiai ir susidaro dideli tankūs sąžalynai. Tokiuose sąžalynuose vietiniai augalai beveik išnyksta ir pakinta visos invazijos paveiktos teritorijos biologinė įvairovė. Didžiausią grėsmę šie augalai kelia vandens telkinių pakrančių, pievų ir pamiškių buveinėms.
Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.