Gulsčioji liudvigija

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2016 m.

Skiriamieji požymiai

Nakvišinių (Onagraceae) šeimos daugiametis žolinis vandens ir šlapynių augalas. Stiebas iki 3 m ilgio, sultingas, dažnai plaukuotas, dažnai driekiasi vandens paviršiumi arba negiliai po vandeniu. Nuo gulsčių stiebų išauga statūs ūgliai. Lapai pražanginiai, pliki, iki 10 cm ilgio, kiaušiniški arba lancetiški. Žiedai su penkiais taurėlapiais ir penkiais vainiklapiais, ryškiai geltoni, išaugę po vieną lapų pažastyse. Vaisius – penkiabriaunė, apie 3 cm ilgio dėžutė su 40–50 sėklų. Sėklos smulkios, 1,0–1,5 mm ilgio. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu.

Kilmė ir bendras paplitimas

Gulsčiosios liudvigijos savaime paplitusios Šiaurės, Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Rūšies statusas Pietryčių Azijoje ir Australijoje neaiškus, o Europoje, Pietvakarių Azijoje ir Afrikoje ji yra svetimžemė. Europoje gulsčiosios liudvigijos pirmiausia pradėtos auginti XIX a. pirmojoje pusėje Prancūzijoje, kaip dekoratyviniai vandens augalai. Dabar šie augalai aptinkami Belgijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje (Ruaux et al., 2009).

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje gulsčiųjų liudvigijų iki šiol nerasta ir nėra patikimos informacijos apie jų auginimą uždarose patalpose arba dekoratyviniuose baseinuose. Labai maža tikimybė, kad Lietuvos klimato sąlygomis šios rūšies augalai gamtoje galėtų sudaryti ilgalaikes populiacijas. Didžiausią pavojų gulsčiosios liudvigijos kelia Viduržemio jūros regiono vandens ir šlapynių buveinėms.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Gulsčiosios liudvigijos iš tvenkinių, kuriuose buvo auginamos, į gamtines buveines paplito savaime. Jų sėklas ir stiebus išnešioja vanduo. Palankiomis sąlygomis sudaro labai tankius sąžalynus, kuriuose beveik nelieka vietinių rūšių augalų. Labiausiai nukenčia seklumų ir drėgnų pakrančių augalai. Invazijos paveiktose buveinėse nyksta bestuburiai gyvūnai ir žuvys (Dandelot et al., 2008).

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.