INVA

Muhammad M. Karim [GFDL 1.2] Nuotraukos autorius: Muhammad M. Karim [GFDL 1.2]
Pildyti stebėjimo anketą

Indinė varna

(lot. Corvus splendens)

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2016 m.

Skiriamieji požymiai

Varninių (Corvidae) šeimos paukštis, mažesnis už pilkąją varną (Corvus corone) ir didesnis už kuosą (Corvus monedula). Apdare vyrauja žvilgi juoda spalva. Galvos viršus, smakras, sparnai, nugara ir uodega yra juodi, o krūtinė ir sprandas tamsiai pilki. Kūnas lieknesnis negu pilkosios varnos ar kuosos. Snapas juodas, stambus, panašus į pilkosios varnos. Kojos juodos. Patinai išvaizda ir dydžiu nesiskiria nuo patelių. Peri urbanizuotose vietovėse. Dažniausiai lesa maisto atliekas, nevengia gyvo grobio (vabzdžių, smulkiųjų žinduolių, paukščių kiaušinių ir jauniklių). Lesa vaisius ir grūdus. Peri medžiuose, gali įsikurti ant elektros stulpų, pastatų. Krauna varnoms būdingus padrikus lizdus. Deda 3–5 kiaušinius.

Kilmė ir bendras paplitimas

Rūšis savaime paplitusi Pietų Azijoje (Indijoje, Pakistane, Bangladeše, Nepale, Šri Lankoje, Mianmare). Atsitiktinai arba tikslingai buvo introdukuota įvairiose Azijos ir Afrikos vietose. Europoje paplitusi labai ribotai, įsitvirtinusi ir dauginasi Nyderlanduose. Pavienių paukščių stebėta Danijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Airijoje, Lenkijoje, Ispanijoje. Gali paplisti daugumoje Europos valstybių, išskyrus šiaurinius regionus. Gali plisti savaime iš jau susidariusių populiacijų.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje indinės varnos iki šiol nepastebėtos. Europoje šie paukščiai ištveria žiemas iki –8 °C šalčio. Tikimybė, kad ši rūšis į Lietuvą paplis savaime ir įsitvirtins, yra maža. Labai maža tikimybė, kad į šalį šie paukščiai galėtų patekti su jūriniais laivais.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Indinės varnos yra agresyvūs paukščiai, geba prisitaikyti prie įvairių gyvenimo sąlygų ir antropogeninės aplinkos. Jos minta kitų paukščių kiaušiniais, jaunikliais ir mažesniais suaugusiais paukščiais, išstumia kitų rūšių paukščius iš jų buveinių. Manoma, kad į kai kurias Europos šalis šie paukščiai buvo įvežti krovininiais laivais. Gali plisti savaime iš jau susidariusių populiacijų.

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.