Indinis aksis

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas 2022 m.

Skiriamieji požymiai

Elninių (Cervidae) šeimos vidutinio dydžio gyvūnas. Kailis rusvai rudas, o pilvas, kaklas, vidinė kojų pusė, ausys ir uodegos apačia su visą gyvenimą išliekančiomis baltomis dėmėmis. Per nugarą nuo pakaušio iki uodegos galo eina tamsi juosta. Patinai užauga iki 1,7 m ilgio, jų uodega apie 20 cm ilgio, ūgis ties pečiais apie 90 cm, sveria 60–110 kg. Ragus turi tik patinai. Patelės paprastai būna mažesnės, dažniausiai sveria 40–65 kg. Patelės paprastai veda po vieną jauniklį.

Kilmė ir bendras paplitimas

Indiniai aksiai savaime paplitę Pietų Azijoje (Indijoje, Nepale, Butane, Bangladeše ir Šri Lankoje). Šie elniai dirbtinai buvo įveisti kituose Azijos regionuose. Kai kuriuose Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos ir Australijos regionuose indiniai aksiai laikomi invazine rūšimi, o Naujojoje Zelandijoje jie buvo sėkmingai išnaikinti. Europoje žinoma viena nuolatinė šios rūšies gyvūnų populiacija Kroatijoje. Esama duomenų, kad jie anksčiau gyveno Čekijoje, Prancūzijoje, Airijoje ir Slovėnijoje, bet dabar šiose šalyse neaptinkami.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje indinių aksių iki šiol neaptikta ir nėra žinių apie jų auginimą nelaisvėje. Jeigu patektų į gamtą, Lietuvoje indiniai aksiai vargu ar galėtų išgyventi. Tikimybė, kad šie gyvūnai į Lietuvą galėtų paplisti savaime, labai maža.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Europoje indiniai aksiai XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje daug kur buvo introdukuoti kaip medžiojamieji gyvūnai. Dabar gali atsirasti ištrūkę į laisvę iš ūkių ar privačių kolekcijų. Galėtų savaime paplisti iš kitų šalių, tačiau tikimybė labai maža. Indiniai aksiai gyvena didelėmis kaimenėmis, užimtose teritorijose išbūna labai ilgai, ištrypia žemę, nugraužia medžių žievę. Daug žalos padaro šlapynėms ir vandens telkinių pakrantėms. Konkuruoja su vietiniais elninių šeimos gyvūnais. Nustatyta, kad indiniai aksiai platina galvijų tuberkuliozę ir keletą kitų užkrečiamųjų ligų. Jie taip pat platina parazitų sukeliamas žmonių ir gyvūnų ligas, taip pat leptospirozės ir kriptosporidiozės sukėlėjus.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.