(lot. Callosciurus finlaysonii)
Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2022 m.
Voverinių (Sciuridae) šeimos vidutinio dydžio graužikas. Kūnas dažniausiai apie 20 cm ilgio, uodega maždaug 17 cm ilgio, patinai ir patelės sveria apie 280 g. Kailis įvairių spalvų. Pasitaiko visiškai baltų, rudų ar juodų individų, bet dažniausiai viršutinė pusė juoda, žalsvai ruda ar ruda, o pilvas baltas. Ausų galiukai be plaukų kuokštelių. Įvairiaspalvės voverės minta įvairiu maistu: sėklomis, vaisiais, pumpurais, uogomis, graužia medžių žievę, gaudo vabzdžius, kartais ėda paukščių kiaušinius ir jauniklius. Patelės per metus gali atsivesti kelias jauniklių vadas, vadoje paprastai 1–2 jaunikliai. Daugiausia laiko praleidžia medžiuose, kartais maisto ieško ant žemės. Gyvena įvairiuose miškuose.
Įvairiaspalvės voverės savaime paplitusios Pietryčių Azijoje (Mianmare, Tailande, Laose, Kambodžoje ir Vietname). Rūšis skirstoma į 16 porūšių, bet 12 porūšių gyvūnai paplitę tik izoliuotose Tailando salose (Boonkhaw et al., 2017). Įvairiaspalvės voverės invazinėmis tapusios Japonijoje, Singapūre ir Italijoje.
Lietuvoje įvairiaspalvės voverės iki šiol neužregistruotos ir nėra žinių, kad jos būtų auginamos namuose. Jeigu patektų į gamtą, Lietuvoje įvairiaspalvės voverės, tikriausiai, neišgyventų dėl per vėsaus klimato. Labai maža tikimybė, kad šie gyvūnai į Lietuvą galėtų paplisti savaime, nes kaimyninėse valstybėse jų neaptinkama.
Dabar Europoje susidariusi invazinė įvairiaspalvių voverių populiacija atsirado dėl to, kad šie gyvūnai buvo auginami namuose ir vėliau tyčia paleisti į laisvę (Aloise, Bertolino, 2005). Didžiausios populiacijos susidaro urbanizuotose teritorijose, kur žmonės šiuos žvėrelius papildomai šeria. Įvairiaspalvės voverės daugiausia žalos padaro medžiams, nes lupa ir graužia jų žievę. Nurodoma, kad jos dažnai apgraužia elektros kabelius, dėl to kyla trumpas jungimas. Poveikis vietinei biologinei įvairovei mažai tirtas, bet manoma, kad jų daroma žala panaši į kitų invazinių voverių daromą žalą. Gali konkuruoti su vietinėmis voverėmis. Tikėtina, kad jos gali pakenkti paukščiams, nes ėda jų kiaušinius ir jauniklius.
Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.