Japoninis apynys

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas 2019 m.

Skiriamieji požymiai

Kanapinių (Cannabaceae) šeimos vienmetis vijoklinis augalas. Stiebai šakoti, šešiabriauniai, 9–11 m ilgio, ant atramų pagal laikrodžio rodyklę vyniojasi maždaug iki 5 m aukščio. Lapai priešiniai, širdiški, dantyti, su 5–7 (kar¬tais 9) skiautėmis, 5–12 cm ilgio. Lapkočiai ilgesni už lapalakščius. Vyriškieji žiedynai susitelkę stačiomis šakotomis, 15–25 cm ilgio šluotelėmis. Moteriškieji žiedai svyrantys, kūgio pavidalo. Spurgai geltonai rudi, kiaušiniški. Žydi vėlai vasarą. Sėklos dirvožemyje išlieka daigios iki trejų metų. Nuo Lietuvoje paplitusio paprastojo apynio (Humulus lupulus) japoninis apynys skiriasi tuo, kad yra vienmetis ir lapai su daugiau skiaučių (5–9). Paprastojo apynio lapai paprastai su 5 skiautėmis.

Kilmė ir bendras paplitimas

Japoniniai apyniai savaime paplitę Rytų Azijoje. Jie buvo introdukuoti ir dabar savaime plinta Europoje, Vakarų Azijoje, Šiaurės Amerikoje ir Pietų Amerikoje. Europoje japoniniai apyniai natūralizavęsi ir savaime plinta Italijoje, Kroatijoje, Prancūzijoje, Serbijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje ir Vengrijoje. Jų taip pat rasta Čekijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje ir Vokietijoje, bet manoma, kad šiose šalyse jie dar neįsitvirtinę.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje japoninių apynių gamtoje kol kas neaptikta ir nėra patikimų duomenų apie jų auginimą soduose ar gėlynuose. Dar visai neseniai šių augalų sėklomis buvo prekiaujama, todėl gali būti auginami ir sulaukėti. Lietuvos gamtinės sąlygos yra visiškai palankios japoniniams apyniams augti, galėtų natūralizuotis. Į Lietuvą šių augalų sėklų gali būti įvežama su dekoratyvinių ar sodo augalų sodinukais.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Japoniniai apyniai dekoratyviniuose želdynuose Europoje pradėti auginti XIX a. Vienas augalas per sezoną gali išauginti 800–1200 sėklų, kurias platina vėjas ir vanduo. Sėklos taip pat išplinta netinkamai tvarkant sodų atliekas, su pervežamu dirvožemiu. Japoniniai apyniai įsikuria retuose vandens telkinių pakrančių medynuose, upių pakrančių krūmynuose, užliejamose pievose. Jie sudaro tankius ir didelius sąžalynus, todėl stelbia žoles, krūmus ir jaunus medelius (Song, 2017). Invazijos paveiktose teritorijose reikšmingai sumažėja vietinių augalų įvairovė ir gausumas.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.