Japoninis ligodis

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas 2019 m.

Skiriamieji požymiai

Ligodinių (Lygodiaceae) šeimos daugiametis vijoklinis papartis. Stiebai laibi, ilgi, užauga iki 30 m ilgio. Šakniastiebiai ilgi, gausūs, apaugę juodais arba rudais šereliais, su labai daug pumpurų, iš kurių išauga nauji ūgliai. Lapai sudėtiniai, du arba tris kartus plunksniški, sudaryti iš trikampiškų, dažnai skiautėtų, 3–12 cm ilgio lapelių. Sporanges išauginančių lapų lapeliai ypač gausiai skiautėti, aiškiai skiriasi nuo sterilių lapų lapelių. Sporangės susidaro grupėmis po 4–8. Sporos 64–80 µm skersmens. Sporas išnešioja vėjas ir vanduo.

Kilmė ir bendras paplitimas

Japoniniai ligodžiai savaime paplitę Rytų ir Pietų Azijoje ir daugelyje Okeanijos salų. Kaip dekoratyviniai augalai, jie auginami daugelyje pasaulio šalių, o kai kur sulaukėjo ir tapo invaziniai (Minogue et al., 2010). Labiausiai jie plinta Šiaurės Amerikos pietrytiniuose regionuose, Pietų Afrikoje ir Australijoje. Europoje japoniniai ligodžiai buvo auginami dekoratyviniuose želdynuose ir uždarose patalpose, bet plintančių gamtoje jų kol kas neaptikta.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje japoniniai ligodžiai gali būti auginami kambariuose ir oranžerijose, bet patikimų duomenų apie auginimo mastą nėra. Atsitiktinai šių augalų sporų gali patekti su auginti skirtų dekoratyvinių augalų dirvožemiu. Lietuvos klimato sąlygos yra nepalankios japoniniams ligodžiams augti, plisti savaime ir natūralizuotis.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Japoniniai ligodžiai daug kur introdukuoti tikslingai ir auginami dekoratyviniais tikslais. Iš auginimo vietų plinta sporomis, kurias platina vėjas ir vanduo. Patekusios ant batų, drabužių ar transporto priemonių, sporos gali būti pernešamos dideliais atstumais. Dauginasi vegetatyviniu būdu ir gali paplisti su pervežamu dirvožemiu (Bohn et al., 2011). Sudaro labai tankius sąžalynus, todėl sudaro ūksmę ir stelbia vietinius augalus, su jais konkuruoja dėl vandens ir maisto medžiagų. Buveinėse, kuriose įsikuria japoniniai ligodžiai, padidėja gaisrų pavojus.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.