Japoninis šakuolis

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas 2022 m.

Skiriamieji požymiai

Dictyotaceae šeimos jūrų rudadumblis. Gniužulas gana plonas, plėviškas, daug kartų dvišakai šakotas, paprastai 10–20 cm aukščio, rizoidais prisitvirtinęs prie substrato, dažniausiai povandeninių akmenų arba uolų. Sporangės susidaro viršūninių gniužulo šakų galuose. Ant gniužulo susidaro ir vegetatyviniai dauginimosi organai, kuriais lengvai plinta į gretimus dugno plotus. Dažniausiai auga 5–20 m gylyje, retai pasitaiko iki 30 m gylyje. Sudaro sąžalynus.

Kilmė ir bendras paplitimas

Japoniniai šakuoliai savaime paplitę Ramiajame vandenyne ir jo jūrose šilto ir paatogrąžių klimato juostose ties Japonijos, Kinijos, Korėjos pusiasalio, Taivano ir Filipinų krantais. Kaip svetimžemiai, japoniniai šakuoliai gana plačiai paplitę Meksikos pakrantėse ir Kalifornijos įlankoje. Viduržemio jūroje šie dumbliai auga Ispanijos ir Prancūzijos pakrantėse, taip pat jų randama Gibraltaro sąsiaurio regione, tiek Gibraltaro, tiek ir Maroko pakrančių vandenyse. Pirmą kartą Viduržemio jūroje ties Prancūzijos krantais japoninių šakuolių rasta 2002 m. Azorų salų pakrantėse šių dumblių aptikta 2019 m. Yra pavojus, kad šie dumbliai gali paplisti į Juodąją jūrą.

Paplitimas Lietuvoje

Baltijos jūroje, tiek ties Lietuvos krantais, tiek kitose jos dalyse, japoninių šakuolių neaptikta. Manoma, kad buveinių ir klimato sąlygos šiems dumbliams įsitvirtinti, net jeigu jų patektų į Baltijos jūrą, yra nepalankios.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Manoma, kad į Europos pakrančių vandenis japoniniai šakuoliai pateko atsitiktinai su laivų balastiniais vandenimis. Jų taip pat galėjo patekti su užterštomis austrėmis, importuojamomis iš Ramiojo vandenyno regiono šalių. Dabar jie toliau gali plisti su vandens srovėmis, prilipę prie laivų korpusų. Mažesnė tikimybė, kad japoniniai šakuoliai gali būti išplatinti su žūklės įrankiais. Labai sparčiai plintantys ir ištisas dugno ekosistemas kolonizuojantys japoniniai šakuoliai reikšmingai pakeičia dugno buveinių sąlygas ir dėl to nyksta vietiniai organizmai. Nustatyta, kad invazijos paveiktuose dugno regionuose išgyvena vos kelių rūšių vietiniai dugno organizmai. Labiausiai šių dumblių poveikiui jautrūs kai kurių rūšių moliuskai ir koraliniai polipai.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.