Jautinė varlė

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2016 m.

Skiriamieji požymiai

Tikrųjų varlių (Ranidae) šeimos didžiausias varliagyvis. Viršutinė kūno dalis žalia, kartais su tinklišku pilku arba rudu raštu. Oda šiurkšti, su nedideliais gumburėliais. Pilvas balkšvas, kartais su pilkomis ir geltonomis dėmelėmis. Pirštų galai buki. Kūnas 15–16 (iki 20) cm ilgio, sveria iki 0,5 kg. Veisimosi metu patinų letenos būna pigmentuotos, o gerklė geltona. Gyvena dideliuose vandens telkiniuose (ežeruose, tvenkiniuose, pelkėse), laikosi vandens pakraštyje. Jautinės varlės žiemoja užsikasusios į dumblą. Subręsta 3–5 metų amžiaus, laisvėje išgyvena 7–9 metus, o nelaisvėje iki 16 metų.

Kilmė ir bendras paplitimas

Savaime jautinės varlės paplitusios pietinėje ir rytinėje Šiaurės Amerikos dalyse. Introdukuota ir invazine rūšimi tapusi Pietų ir Centrinėje Amerikoje, Vakarų Europoje, kai kuriuose Azijos regionuose. Europoje buvo introdukuota Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje gamtoje jautinių varlių iki šiol neaptikta. Jautinės varlės buvo ir vis dar auginamos terariumuose, tačiau apie auginimo mastą duomenų nėra. Klimato sąlygos joms tinkamos, todėl, patekusios į laisvę, jos galėtų išgyventi, daugintis ir plisti.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Jautinės varlės XX a. trečiajame dešimtmetyje buvo paleistos į laisvę Italijoje, o septintajame dešimtmetyje įveistos Prancūzijoje. Auginamos terariumuose ir tvenkiniuose, iš kurių gali plisti savaime. Jautinės varlės yra labai ėdrios, minta viskuo, ką pajėgia sugauti ir praryti: įvairiais bestuburiais, graužikais, ropliais, kitais varliagyviais, vėžiais, paukščiais ir netgi šikšnosparniais. Skirtingai nuo kitų varlių, minta žuvimi, buožgalviais, sraigėmis, netgi dusiomis. Grobį gaudo ir po vandeniu. Netiesiogiai daro žalą vietiniams varliagyviams, nes perneša chitridiomikozės sukėlėją Batrachochytrium dendrobatidis, kuriam vietiniai varliagyviai neatsparūs. Gali kenkti tvenkininei žuvininkystei.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.