Javinė mangusta

Statusas

Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2016 m.

Skiriamieji požymiai

Mangustinių (Herpestidae) šeimos plėšrūnas. Kūnas lieknas, apaugęs ilgais rudais plaukais, su aukso spalvos dėmėmis. Galva pailga, snukis smailus, ausys trumpos. Kūnas paprastai 50–67 cm ilgio. Uodega ilga, daugiau kaip pusės kūno ilgio. Kojos penkiapirštės, nagai ilgi. Patinai sveria apie 650 g, patelės kiek mažesnės, sveria apie 430 g. Vadoje būna 2–3 jaunikliai. Palankiomis sąlygomis patelė per metus atveda tris jauniklių vadas. Minta įvairiu maistu, dažniausiai smulkiais žinduoliais, paukščiais ir jų kiaušiniais, ropliais, varliagyviais, įvairiais bestuburiais, gana svarbią raciono dalį sudaro augalinės kilmės maistas.

Kilmė ir bendras paplitimas

Javinės mangustos savaime paplitusios Pietų Azijoje (Irake, Irane, Afganistane, Pakistane, Indijoje, Nepale, Butane, Bangladeše ir Mianmare). Dažniausiai įsikuria sausose pievose, krūmynuose, žemumų ir kalnų miškuose, neretai apsigyvena prie gyvenviečių. Javinės mangustos buvo įvežtos ir savaime paplito kai kuriose Karibų jūros, Indijos ir Ramiojo vandenynų salose. Europoje iki šiol ši rūšis registruota Kroatijai priklausančiose salose ir jos žemyninėje dalyje. Didžiausia mažųjų mangustų invazijos grėsmė kilusi Pietų Europos valstybėms.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje javinės mangustos iki šiol neaptiktos ir nėra informacijos, kad jos būtų auginamos nelaisvėje. Klimato sąlygos šioms mangustoms nepalankios, todėl maža tikimybė, kad jos galėtų į Lietuvą paplisti savaime ir sudaryti ilgalaikes populiacijas.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Javinės mangustos kai kur buvo tikslingai įveistos graužikams naikinti žemės ūkio plotuose, tačiau ši biologinė kovos priemonė nepasiteisino. Šie gyvūnai taip pat gali pasprukti iš namų arba zoologijos sodų. Didžiausią pavojų javinės mangustos kelia ant žemės perintiems paukščiams, nedideliems žinduoliams, varliagyviams ir ropliams. Jos gali platinti parazitus žmonėms bei laukiniams ir naminiams gyvūnams pavojingas užkrečiamąsias ligas, tokias kaip pasiutligė, leptospirozė ir salmoneliozė.
Javinė mangusta paplitusi Irake, pietryčių Irane, nuo Afganistano iki Pakistano, Indijos, Nepalo, Butano, Bangladešo ir Mianmaro. Ji buvo įvežta į keletą Europos šalių, taip pat į Karibų jūros, Indijos ir Ramiojo vandenynų salas. Gyvena iki 2100 m aukštyje.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.