INVA

Justas Dainys Nuotraukos autorius: Justas Dainys
Pildyti stebėjimo anketą

Juodažiotis grundalas

(lot. Neogobius melanostomus)

Statusas

Į Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą įrašytas 2004 m.

Skiriamieji požymiai

Grundalinių (Gobiidae) šeimos nedidelė, 8–20 cm žuvis, išgyvenanti iki penkerių metų. Kūnas ištįsęs, rusvas, išmargintas netaisyklingomis juodomis dėmėmis. Pirmo nugarinio peleko gale yra ryški juoda dėmė. Patinai neršto metu būna juodi. Galva didelė, iš viršaus plokščia, žiotys didelės. Pilviniai pelekai suaugę į neporinį diską. Subręsta antraisiais–ketvirtaisiais gyvenimo metais, neršti pradeda vandeniui sušilus iki maždaug 14 ºC. Ikrus išneršia dalimis, per keletą kartų. Patinai daro nerštinius lizdus, kuriuos gina agresyviai vaikydami kitas žuvis.

Kilmė ir bendras paplitimas

Juodažiočiai grundalai savaime paplitę Juodosios, Kaspijos, Marmuro ir Azovo jūrų baseinuose (Kottelat, Freyhof, 2007). Antropogeninis arealas apima Europos didžiųjų upių (Dunojaus, Reino, Vyslos, Volgos) baseinus, Baltijos ir Aralo jūras, taip pat Šiaurės Amerikoje esančių Didžiųjų ežerų baseinus.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje juodažiotis grundalas pirmą kartą pastebėtas 2002 m. Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose. Rūšis į Lietuvos vandenis pateko savaime, migruodama Baltijos jūros priekrante iš Lenkijos teritorinių vandenų (Rakauskas et al., 2008). Į Lenkijos teritorinius vandenis grundalai pateko su laivų balastiniais vandenimis. Vėliau grundalai sparčiai išplito visoje Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose. Pavienių individų sugaunama Nemuno žemupyje, tačiau gyvybinga šių žuvų populiacija Nemune iki šiol nesusidariusi (Rakauskas et al., 2018). Juodažiočiai grundalai mėgsta akmenuotą dugną, dažniausiai pasitaiko uostų teritorijoje, aplink molus ar kitus hidroinžinerinius statinius.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Juodažiočiai grundalai geba gyventi tiek gėluose, tiek sūriuose vandenyse. Daugiausia jie minta vandens moliuskais, todėl vandens telkiniuose, kuriuose naujai įsitvirtina juodažiočiai grundalai, labai sumažėja moliuskų gausa. Kadangi šios rūšies žuvys gali misti įvairiu maistu, sparčiai ir veiksmingai dauginasi (neršia porcijomis, saugo nerštavietes), naujai užimtuose vandens telkiniuose per trumpą laiką susidaro gausios populiacijos. Jeigu juodažiočių grundalų prisiveisia daug, jie konkuruoja su vietinių rūšių žuvimis dėl maisto ir slėptuvių. Dėl maisto juodažiočiai grundalai taip pat varžosi su vandens moliuskus lesančiais vandens paukščiais (Kornis et al., 2012).

Kontrolė

Juodažiočiai grundalai, dėl biologinių ir ekologinių savybių, labai paplito Baltijos priekrantėje ir Kuršių mariose. Kol kas nepastebėta, kad šios žuvys toliau plistų upėmis. Kolonizuotuose vandens telkiniuose juodažiočių grundalų populiacijos stabilizavosi. Kadangi šios rūšies žuvys jau plačiai paplitusios šalyje ir visame regione, visiškai jas išnaikinti Lietuvoje beveik neįmanoma. Siekiant apriboti juodažiočių grundalų paplitimą, reikia vengti juos tikslingai platinti Lietuvoje, ypač pavojinga perkelti į Nemuno vidurupį ar Kauno marias.

Informacijos šaltiniai

Nuotraukų autoriai: Justas Dainys, Vytautas Rakauskas
Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.