Juodoji katžuvė

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2022 m.

Skiriamieji požymiai

Amerikinių katžuvių (Ictaluridae) šeimos vidutinio dydžio žuvis. Kūnas paprastai 25–30 cm ilgio, didžiausi individai užauga iki 60 cm ilgio. Kūnas įvairių spalvų, bet nugara dažniausiai tamsiai pilka ar žalsvai pilka, šonai šviesesni, o pilvas gelsvas arba balkšvas. Patinai ir patelės išoriškai beveik nesiskiria. Būdingas juodųjų katžuvių bruožas yra aplink žiotis esantys ilgi juodi ūsai. Patelės ant dugno įrengia lizdą, į kurį per kelis kartus išneršia ikrus. Patinas su patele saugo lizdą ir vėdina ikrus. Maitinasi naktimis. Minta vabzdžiais, kirmėlėmis, vėžiagyviais, moliuskais, augalais, įvairiomis žuvimis.

Kilmė ir bendras paplitimas

Juodosios katžuvės savaime paplitusios Šiaurės Amerikoje, nuo Didžiųjų ežerų iki Meksikos šiaurinės dalies. Gyvena ežeruose, lėtai tekančiose upėse ir upeliuose, senvagėse ir tvenkiniuose. Europoje šių žuvų populiacijos užregistruotos Austrijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje, o pavienių individų aptikta Belgijoje ir Švedijoje.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje juodosios katžuvės gamtoje kol kas neaptiktos, tačiau jos gali būti auginamos akvariumuose, kaip ir kitose Europos šalyse. Atsitiktinai ar tyčia paleistos iš akvariumų ar savaime paplitusios šios žuvys šalyje galėtų įsitvirtinti. Kol kas tikimybė, kad į Lietuvą juodosios katžuvės paplis savaime, yra nedidelė.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Europoje juodąsias katžuves žvejai tikslingai įveisė XVIII a. pabaigoje. Iki šiol žvejai labiausiai prisideda prie šių žuvų plitimo į naujus vandens telkinius. Daug rečiau jos įsikuria tyčia ar atsitiktinai paleistos iš akvariumų. Savaime juodosios katžuvės plinta gana lėtai, nes jaunikliai palyginti sėslūs. Juodosios katžuvės gali įsikurti eutrofikuotuose vandens telkiniuose, nes ilgai ištveria didelį deguonies stygių. Neretai vandens telkiniuose susidaro labai gausios populiacijos, dėl to vietinės žuvys išnyksta arba jų lieka labai mažai. Juodosios katžuvės intensyviai rausia dugno nuosėdas, todėl vandens telkiniuose būna nuolat drumstas vanduo ir pasikeičia visa ekosistema.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.