INVA

April Nobile, AntWeb.org, [CC BY-SA 3.0] Nuotraukos autorius: April Nobile, AntWeb.org, [CC BY-SA 3.0]
Pildyti stebėjimo anketą

Juodoji ugninė skruzdėlė

(lot. Solenopsis richteri)

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2022 m.

Skiriamieji požymiai

Skruzdėlinių (Formicidae) šeimos bendruomeniniai vabzdžiai. Darbininkėms būdingas polimorfizmas. Vienos darbininkės smulkios, dažniausiai būna tik skruzdėlyne, o stambesnės rūpinasi maistu ir gina skruzdėlyną. Skruzdėlių kūnas nuo 1,5 mm iki 5,0 mm ilgio. Kūnas tamsiai rudas, rudai juodas, bet dažniausiai juodas. Paprastai gyvena šeimomis atskiruose skruzdėlynuose, retai kelios šeimos susijungia į nedideles, iš kelių skruzdėlynų sudarytas kolonijas. Juodosios ugninės skruzdėlės yra visaėdės. Didžiausią jų raciono dalį sudaro įvairūs nariuotakojai. Jos prižiūri amarus ir minta jų išskiriamu saldžiu skysčiu. Taip pat ėda augalų sėklas ir vaisius, įvairių gyvūnų maitą. Sugautus gyvius sugelia ir sušvirkščia paralyžiuojančių nuodų.

Kilmė ir bendras paplitimas

Savaiminis juodųjų ugninių skruzdėlių arealas apima rytinę Pietų Amerikos dalį (kai kuriuos Argentinos, Brazilijos ir Urugvajaus regionus). Jos buvo atsitiktinai įvežtos ir paplito kai kuriuose Šiaurės Amerikos regionuose. Europoje šios rūšies skruzdėlių iki šiol nebuvo aptikta, bet atsitiktinai galėtų patekti iš Pietų arba Šiaurės Amerikos.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, juodųjų ugninių skruzdėlių neaptikta. Atsitiktinai galėtų patekti su įvežamais kroviniais iš Pietų Amerikos. Labai maža tikimybė, kad šios skruzdėlės, jeigu patektų, galėtų Lietuvoje įsitvirtinti, nes nepalankios klimato sąlygos, ypač žiemą. Juodosios ugninės skruzdėlės žiemą galėtų išgyventi tik šildomuose pastatuose.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Juodosios ugninės skruzdėlės į Europą ir kitus žemynus gali patekti atsitiktinai su žemės ūkio produkcija, pasislėpusios konteineriuose ar kituose kroviniuose. Skruzdėlės darbininkės invazijos pavojaus nekelia, bet patekusi motinėlė galėtų tapti naujos šeimos pradininke. Juodosios ugninės skruzdėlės geba sparčiai plisti, tačiau plinta gerokai lėčiau negu savaninės ugninės skruzdėlės. Apie juodųjų skruzdėlių poveikį ekosistemoms žinių nedaug. Manoma, kad jos gali padaryti daug žalos vietinių bestuburių populiacijoms. Juodųjų ugninių skruzdėlių, kaip ir kitų rūšių ugninių skruzdėlių, nuodai pavojingi žmonių ir gyvūnų sveikatai. Įgėlus skruzdėlei, įgėlimo vietą stipriai skauda, kartais gali kilti žmogaus gyvybei pavojinga alerginė reakcija.

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.