Juodoji voverė

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2016 m.

Skiriamieji požymiai

Voverinių (Sciuridae) šeimos stambus, medžiuose gyventis graužikas. Nugaros plaukai tamsiai geltoni, gelsvai oranžiniai, rudi, pilkai rudi, pilvas paprastai tamsiai geltonas arba rudai oranžinis. Pasitaiko individų, kurių kailis visiškai juodas. Patinai ir patelės vienodo dydžio. Uodega gausiai plaukuota. Ausų galuose neturi plaukų kuokštelių. Kūnas 45–70 cm ilgio, sveria nuo 700 g iki 1200 g. Gyvena medžiuose, aktyvios dieną. Gyvena lapuočių ir mišriuosiuose miškuose. Juodosios voverės ant žemės praleidžia daug daugiau laiko negu kitų rūšių voverės. Minta grybais, augalų lapais, sėklomis ir vaisiais, vabzdžiais, paukščiais ir jų kiaušiniais, smulkiais žinduoliais, ėda negyvas žuvis ir maitą. Atveda 1–7, dažniausiai 2–3, jauniklius.

Kilmė ir bendras paplitimas

Juodosios voverės savaime paplitusios rytinėje ir centrinėje Šiaurės Amerikos dalyse. Šiaurėje jos gyvena pietinėje Kanados dalyje, o pietuose arealas apima šiaurinę Meksikos dalį. Kituose Šiaurės Amerikos regionuose juodosios voverės introdukuotos. Europoje juodosios voverės nuolatinių populiacijų nesudaro, tik kelis kartus buvo registruoti pavieniai į laisvę pasprukę individai Nyderlanduose. Galėtų gyventi beveik visoje Europoje, išskyrus pačias šiaurines žemyno sritis ir kalnus.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje juodosios voverės neaptiktos ir nėra duomenų, kad gyventų kaimyninėse šalyse. Jeigu patektų į laisvę, Lietuvos, kaip ir kaimyninių šalių, klimato sąlygos šioms voverėms įsitvirtinti būtų palankios.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Europoje aptiktos juodosios voverės buvo į laisvę paleistos tyčia arba pasprukusios pačios iš namų arba zoologijos sodų. Jeigu susidarytų pastovios populiacijos, galėtų daryti reikšmingą neigiamą poveikį vietinei biologinei įvairovei, nes galėtų konkuruoti su paprastosiomis voverėmis, naikintų medžiuose ir ant žemės perinčių paukščių dėtis ir jauniklius. Juodosios voverės neretai apgraužia elektros laidų izoliaciją. Jos platina ligų (Vakarų Nilo ir arklių encefalito virusus) sukėlėjus.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.