Kaičioji plunksnalapė

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2017 m.

Skiriamieji požymiai

Jūrauoginių (Halogaraceae) šeimos vandens arba seklumų augalas. Vandenyje panirę ir virš vandens augantys ūgliai yra su skirtingais lapais. Panirusiųjų ūglių lapai sudėtiniai, plunksniški, 2–5 cm ilgio ir 2–4 cm pločio, su 4–10 skilčių, viršvandeninių ūglių lapai plunksniškai suskaidyti arba sveiki, dantytu pakraščiu. Žydi retai. Moteriškieji žiedai yra smulkūs, raudoni, išauga lapų pažastyse. Žydi nuo gegužės iki spalio. Dauginasi vegetatyviniu būdu.

Kilmė ir bendras paplitimas

Savaiminis kaičiųjų plunksnalapių arealas apima rytinę Šiaurės Amerikos dalį ir Centrinės Amerikos šiaurinę dalį. Auga lėtai tekančiose upėse, kanaluose, tvenkiniuose, ežeruose, įvairiose šlapynėse. Kaičiosios plunksnalapės, kaip svetimžemiai augalai, paplitę Šiaurės Amerikos vakarinėje dalyje, Europoje ir Rytų Azijoje. Europoje šių augalų rasta Austrijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kroatijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje (Hussner, 2012; Jasprica et al., 2017). Labiausiai kaičiosios plunksnalapės paplitusios Prancūzijoje ir Nyderlanduose.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje atviruose vandens telkiniuose kaičiųjų plunksnalapių nerasta, bet jos anksčiau buvo gana dažnai auginamos akvariumuose. Klimato sąlygos šiems augalams augti šalies vandens telkiniuose palankios, todėl, jeigu patektų į gamtinius vandens telkinius, galėtų įsitvirtinti ir plisti. Didžiausia tikimybė šių augalų aptikti yra urbanizuotų teritorijų ir aplink jas esančiuose vandens telkiniuose.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Į Europą ir kitus regionus kaičiosios plunksnalapės atvežtos ir ilgai buvo auginamos akvariumuose ir dekoratyviniuose baseinuose. Iš jų pateko į gamtinius vandens telkinius ir išplito savaime arba dėl žmonių veiklos. Dauginasi stiebo dalimis. Gali augti tiek seklumose, tiek giliuose vandens telkiniuose, pasitaiko net daugiau kaip 9 m gylyje. Kaičiosios plunksnalapės sudaro labai tankius sąžalynus, o pūvant jų biomasei, vandenyje smarkiai sumažėja deguonies, paspartėja vandens telkinių eutrofikacija. Nustatyta, kad invazijos paveiktuose vandens telkiniuose sumažėja bestuburių ir žuvų įvairovė bei gausumas.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.