INVA

Forest Starr, Kim Starr [CC BY 3.0] Nuotraukos autorius: Forest Starr, Kim Starr [CC BY 3.0]
Pildyti stebėjimo anketą

Kalninės puerarijos skiautėtalapis varietetas

(lot. Pueraria montana var. lobata)

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2016 m.

Skiriamieji požymiai

Pupinių (Fabaceae) šeimos stambus vijoklinis augalas su storomis gumbiškomis šaknimis. Stiebas iki 8 m ilgio, apatinėje dalyje sumedėjęs. Visos augalo dalys apaugusios gelsvais ar rusvais plaukeliais. Lapai trilapiai, sudaryti iš plačiai kiaušiniškų, dažnai negiliai skiautėtų, 7–15 cm ilgio ir 5–12 cm pločio lapelių, kurie abipus apaugę prigludusiais plaukeliais. Žiedai susitelkę 15–30 cm ilgio kekėmis. Vainikėlis mėlynai ar rausvai violetinis, iki 18 mm ilgio. Ankštys plokščios, iki 14 cm ilgio ir 6–13 mm pločio, apaugusios rudais plaukeliais. Sėklos skridiniškos, retai beveik pusrutulio formos. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis.

Kilmė ir bendras paplitimas

Kalninės puerarijos skiautėtalapio varieteto savaiminis arealas apima Rytų ir Pietų Aziją, kai kurias Okeanijos salas ir Šiaurės Australiją. Augalai buvo auginami dekoratyviniuose želdynuose ir plačiai paplito pasaulyje. Dabar jų aptinkama pietiniuose Šiaurės Amerikos regionuose, Centrinėje Amerikoje, Pietų Amerikoje, Rytų Australijoje, Kaukaze, plačiai paplitę Afrikoje. Europoje skiautėtalapio varieteto kalninės puerarijos natūralizavosi Italijoje ir Slovėnijoje, taip pat auga Šveicarijoje ir Ukrainoje.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje skiautėtalapio varieteto kalninių puerarijų gamtoje neaptikta ir nėra duomenų, kad jos būtų auginamos kolekcijose arba želdynuose. Šių augalų galimybės įsitvirtinti ir daugintis Lietuvos sąlygomis netirtos. Kadangi augalai ištveria stiprius (iki –30 °C) šalčius (Mitich, 2000), yra tikimybė, kad jie šalyje galėtų įsitvirtinti ir plisti.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Skiautėtalapio varieteto kalninės puerarijos pasaulyje paplito dėl to, kad buvo auginamos dekoratyviniuose želdynuose ir gyvūnų pašarui. Sėklas platina paukščiai ir žinduoliai, jas dažnai netyčia išplatina žmonės. Į naujas vietas sėklų patenka su pervežamu dirvožemiu arba dekoratyvinių augalų sodinukais. Sudaro labai tankius ir didelius sąžalynus, visiškai apauga medžius, krūmus, todėl pakinta ištisos ekosistemos. Labai vešliai augančios skiautėtalapio varieteto kalninės puerarijos neretai pakenkia statiniams, daug žalos pridaro elektros perdavimo linijoms, nes sukelia trumpąjį jungimą arba nutraukia laidus.

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.