Kampuotagalvė ugninė skruzdėlė

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2022 m.

Skiriamieji požymiai

Skruzdėlinių (Formicidae) šeimos bendruomeniniai vabzdžiai. Darbininkių kūnas 3–5 mm ilgio, geltonai oranžinis, rusvas arba šviesiai rudas, galva sodriai ruda. Gyvena atskiromis šeimomis arba sudaro įvairaus dydžio kolonijas. Kolonijoje gali būti viena arba kelios motinėlės ir būna agresyvios arba neagresyvios kitų kolonijų skruzdėlėms. Kai kolonijos tarpusavyje nekariauja, iš šimtų arba tūkstančių šeimų susidaro superkolonijos, kurios užima labai didelę teritoriją. Gyvena atvirose, sausose, saulės gerai įšildomose vietose. Minta augalų sėklomis, nektaru, vabzdžiais ir kitais gyvūnais, kuriuos įstengia įveikti.

Kilmė ir bendras paplitimas

Savaiminis kampuotagalvių ugninių skruzdėlių arealas tiksliai nežinomas, bet manoma, kad jis apima Centrinę Ameriką, įskaičiuojant Karibų jūros salas, ir šiaurinę Pietų Amerikos dalį. Dabar plačiai paplitusios pasaulyje kaip svetimžemiai vabzdžiai. Jų randama visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Europoje šios rūšies skruzdėlių aptikta Italijoje, Graikijoje, Kipre ir Nyderlanduose, bet kol kas jos neįsitvirtinusios.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse kampuotagalvių ugninių skruzdėlių kol kas neaptikta, todėl nėra pavojaus, kad galėtų paplisti savaime. Jeigu patektų atsitiktinai, galimybės įsitvirtinti ir plisti mažos, nes nepalankios klimato sąlygos. Jos išgyventi galėtų tik pastatuose, šiltnamiuose ar kitose žmonių sukurtose buveinėse, kuriose ištisus metus būna šilta.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Į naujas teritorijas kampuotagalvės ugninės skruzdėlės gali patekti įvairiais būdais, bet invazijos pavojus kyla tik tada, jeigu patenka motinėlė. Didžiausia tikimybė šioms skruzdėlėms patekti yra su žemės ūkio produkcija, biriaisiais ar kitais kroviniais, įvežamais iš regionų, kuriuose jos paplitusios. Kadangi minta augalų sėklomis, gali sumažinti jų atsinaujinimą gamtinėse buveinėse. Sunaikina labai daug vabzdžių ir kitų smulkių organizmų. Nurodoma, kad puola paukščių ir roplių jauniklius. Kampuotagalvių ugninių skruzdėlių nuodai labai panašūs į savaninių ugninių skruzdėlių nuodus. Jie gali sukelti sunkių alerginių reakcijų, galinčių kelti grėsmę žmonių gyvybei.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.