Kanadinė audinė

Statusas

Į Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą įrašyta 2004 m.

Skiriamieji požymiai

Kiauninių (Mustelidae) šeimos vidutinio dydžio plėšrūnas. Kūnas apie 30 cm ilgio. Kojos santykinai trumpos, uodega sudaro maždaug trečdalį kūno ilgio. Laisvėje gyvenančios kanadinės audinės yra tamsiai rudos spalvos, pabėgusios iš fermų gali būti baltos, pilkos, gelsvai rudos ir juodos. Patelės sveria 550–1000 g, patinai – 550–1250 g. Naktimis veiklūs, pavieniui gyvenantys pusiau vandens gyvūnai.

Kilmė ir bendras paplitimas

Savaiminis rūšies arealas apima Šiaurės Ameriką, išskyrus šiaurės rytinę ir pietinę žemyno dalis. Į Jungtinę Karalystę kanadinės audinės atgabentos 1866 m. ir imtos auginti fermose. Žemyninėje Europoje jos pradėtos veisti XX a. trečiajame dešimtmetyje. Dalis žvėrelių pabėgo arba buvo paleisti ir aklimatizavosi. Dabar rūšis paplitusi visoje Europoje (Tedeschi et al., 2022).

Paplitimas Lietuvoje

Į Lietuvą kanadinės audinės atvežtos 1930 m. ir pradėtos auginti fermose. Tikslingai į laisvę audinės buvo paleistos 1950 m. Zarasų ir Utenos r., o 1953 m. – Ukmergės ir Anykščių r. Į Lietuvos vakarinę dalį, pirmiausia į Nemuno deltą, atklydo po Antrojo pasaulinio karo iš Karaliaučiaus krašto, į laisvę pasprukusios iš ten sugriautų audinių fermų. Visoje Lietuvoje kanadinės audinės išplito apie 1985 m. ir jų plitimas šalyje nelėtėja: 2008 m. rūšis buvo rasta 36 % „Natura 2000“ teritorijų, 2010 m. – 50 %, 2020–2021 m. – 64 % ištirtų vandens telkinių pakrančių. Kanadinių audinių tankumas dešimties kilometrų upės vagos ruože yra nuo 3 iki 12 individų (Balčiauskas et al., 2022). Oficiali apskaita nevykdoma nuo 1998 m. Populiacijos dydis 2007–2008 m. buvo apie 9000, 2013–2015 m. – apie 12 000, 2020–2021 m. – apie 10 000 individų. Per metus sumedžiojama iki 100 individų. Gyvena prie įvairių vandens telkinių, dažniausiai upelių ir upių pakrantėse, kur vešli augalija, taip pat miškų pelkėse, nendrynuose, ežerų seklumose ir šlapynėse, apsigyvena jūros pakrantėse. Įsikuria po medžių šaknimis, neretai naudojasi bebrų urvais ir trobelėmis, kur slepiasi ir veda jauniklius (Balčiauskas ir kt., 1999).

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Rūšies invazyvumą lėmė platus mitybos spektras ir mitybos nišos pokyčiai, įvykę joms išstūmus vietines europines audines. Dažniausiai minta graužikais, kirstukais, paukščiais, varliagyviais, žuvimis ir vėžiagyviais. Mityba priklauso nuo buveinės (Balčiauskas ir kt., 1999). Neigiamai veikia grobio populiacijas: viena kanadinė audinė gali visiškai sunaikinti ant žemės perinčių paukščių koloniją. Dėl kanadinių audinių Europoje nyksta jūrinių, mažėja kai kurių vandens paukščių populiacijos, kyla grėsmė daugeliui tarptautiniu mastu svarbių, ant žemės perinčių paukščių populiacijų. Kanadinės audinės pridaro daug nuostolių įvairiems ekonomikos sektoriams, pavyzdžiui, upėtakių, lašišų fermose, žuvivaisos ūkiuose, paukštynuose ir avių fermose. Poruojasi pavasarį, jauniklius veda vasarą, žindo 6–8 savaites. Patinai lytiškai subręsta sulaukę 18, patelės – 12 mėnesių. Nuolatinių porų nesudaro. Laisvėje išgyvena apie 5 metus. Perneša aleutinės ligos ir gripo, taip pat COVID-19 virusus.

Kontrolė

Lietuvoje visiškai išnaikinti kanadines audines neįmanoma, nes jų nuolat patenka iš kaimyninių šalių arba iš kailių fermų. Sėkmingai išnaikinamos salose, kurias galima apsaugoti nuo pakartotinės invazijos. Siūlomas holistinis populiacijų valdymas, kuris apima naikinimą, buveinių atkūrimą ir vietinių konkurentų grąžinimą. Geriausia kontroliuoti gaudant spąstais ir gyvagaudėmis gaudyklėmis. Geriausia gaudyti vasaros pabaigoje. Kanadines audines gaudyti gali tik teisę medžioti turintys asmenys.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.