Kanadinė berniklė

Statusas

Į Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą įrašyta 2012 m.

Skiriamieji požymiai

Žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Stambiausia iš Lietuvoje aptinkamų žąsų. Kūnas 90–100 cm ilgio, sveria 4,3–5 kg. Kaklas ilgas, juodas. Galvos šonuose yra aiškiai matomos pailgos baltos dėmės. Viršutinė kūno dalis ir šonai tamsiai rudai pilki, šonai su siaurais šviesiais dryžiais. Pilvas ir apatinė kaklo dalis šviesi. Plasnojamosios plunksnos tamsios, uodega juoda, su baltu antuodegiu ir pauodegiu sudaro ryškų kontrastą, snapas ir kojos juodi. Jauniklių nugara marga, ant skruostų esančios dėmės baltos su rusvu atspalviu. Balsas – garsus, šiurštokas, bet gana melodingas „triuu... triuu“ ar dviskiemenis „triuu liu“.

Kilmė ir bendras paplitimas

Kilusi iš Šiaurės Amerikos. Natūraliai veisiasi šiaurinėje JAV dalyje, Kanadoje ir Aliaskoje. Žiemoja JAV centrinėse ir pietinėse valstijose bei Meksikoje. Introdukuota daugelyje Europos šalių. Iš nelaisvės pasprukę ir medžioklės tikslais įvežti paukščiai Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir Belgijoje, o vėliau Skandinavijoje ir Suomijoje sudarė laisvėje perinčias populiacijas, kuriose individų skaičius nuolat didėja. Migracijų metu Lietuvą, tikriausiai, aplanko iš Suomijos populiacijos kilę paukščiai.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje kanadinės berniklės pirmą kartą užregistruotos 1981 m. ties Palanga. Iki XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios pajūryje bei pamaryje retkarčiais buvo stebimi pavieniai paukščiai ar nedidelės jų grupės. Nuo 2005 m. kanadinės berniklės Lietuvoje stebimos kasmet ir stebėjimų skaičius nuolat didėja. 2010 m. stebėta daugiau kaip 200 individų, 2012 m. ir 2017 m. per 100 paukščių, o 2022 m. užregistruoti net 375 paukščiai. Dauguma migruojančių berniklių buvo užregistruotos pajūryje ir Nemuno deltoje. Atskirais atvejais stebėti net iš kelių dešimčių paukščių sudaryti būriai. Didžiausias 123 kanadinių berniklių pulkas užregistruotas 2010 m. pavasarį, laukuose šalia Klaipėdos.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Į Europą kanadinės berniklės įvežtos kaip dekoratyviniai ir medžiojamieji paukščiai. Veisimosi metu jos būna agresyvios, puola kitus vandens paukščius, naminius gyvūnus ar net žmones. Dideli šių paukščių pulkai padaro žalos pasėliams ir mažina lesalo išteklius giminingiems vietiniams vandens paukščiams. Nevengia žmonių kaimynystės, todėl išmatomis teršia aplinką, didina vandens telkinių eutrofikaciją ir gali platinti ligų sukėlėjus. Lietuvoje kol kas registruojami tik migruojantys arba šiltuoju metų laiku vandens telkiniuose apsistojantys pavieniai paukščiai. Kanadinių berniklių veisimosi atvejų šalyje iki šiol nenustatyta. Pavieniai iš zoologijos sodų pabėgusių paukščių perėjimo atvejai registruoti Lenkijoje, Gdansko apylinkėse.

Kontrolė

Į Europą kanadinės berniklės įvežtos kaip dekoratyviniai ir medžiojamieji paukščiai. Veisimosi metu jos būna agresyvios, puola kitus vandens paukščius, naminius gyvūnus ar net žmones. Dideli šių paukščių pulkai padaro žalos pasėliams ir mažina lesalo išteklius giminingiems vietiniams vandens paukščiams. Nevengia žmonių kaimynystės, todėl išmatomis teršia aplinką, didina vandens telkinių eutrofikaciją ir gali platinti ligų sukėlėjus. Lietuvoje kol kas registruojami tik migruojantys arba šiltuoju metų laiku vandens telkiniuose apsistojantys pavieniai paukščiai. Kanadinių berniklių veisimosi atvejų šalyje iki šiol nenustatyta. Pavieniai iš zoologijos sodų pabėgusių paukščių perėjimo atvejai registruoti Lenkijoje, Gdansko apylinkėse.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.