Karčiuotoji kortaderija

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2019 m.

Skiriamieji požymiai

Miglinių (Poaceae) šeimos daugiametis, dideliais kupstais augantis žolinis augalas. Stiebas 2,0–2,5 m aukščio ir 3–6 mm skersmens, jo tarpubambliai pliki, bambliai rudi. Lapai 40–90 cm ilgio ir 4–12 mm pločio, ilgesni už gretimus tarpubamblius, pliki arba plaukuoti. Liežuvėlis su plaukelių kuokštais, 1–2 mm ilgio. Žiedai susitelkę verpstiškomis, 30–60 cm ilgio ir 10–15 cm pločio šluotelėmis. Pirminės šluotelės šakos 20–30 cm ilgio. Varputės sudarytos iš 3–5 žiedų, lancetiškos. Į karčiuotąją kortaderiją panaši Lietuvoje gėlynuose plintanti argentininė kortaderija (Cortaderia seloana). Šios rūšies augalai daug žemesni, dažniausiai apie 1 m aukščio.

Kilmė ir bendras paplitimas

Karčiuotosios kortaderijos savaime paplitusios Pietų Amerikos vakarinėje dalyje (Argentinoje, Bolivijoje, Čilėje, Ekvadore ir Peru). Afrikoje, Šiaurės Amerikoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje karčiuotosios kortaderijos buvo auginamos dekoratyviniuose želdynuose ir kai kuriuose regionuose tapo invazinės. Europoje gėlynuose auginamos retai, o natūralizavusių populiacijų kol kas nesudaro. Galėtų išplisti daugelyje Europos regionų, ypač Viduržemio jūros srityje.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje gamtoje augančių karčiuotųjų kortaderijų neaptikta ir nėra žinių, kad jos būtų auginamos gėlynuose. Negalima atmesti, kad šių augalų esama privačiuose gėlynuose ar kolekcijose. Lietuvos klimato sąlygos yra nepalankios karčiuotosioms kortaderijoms augti ir natūralizuotis.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Daugumoje šalių, kuriose karčiuotosios kortaderijos yra invazinės, jos buvo introdukuotos ir auginamos dekoratyviniais tikslais. Nustatyta, kad vienas individas per metus subrandina daugiau kaip 300 000 sėklų, kurias išnešioja vėjas. Dauginasi ir nedideliu atstumu plinta šakniastiebiais. Lengvai įsitvirtina pažeistose ar natūraliai pusiau atvirose buveinėse ir nustelbia daugumą vietinių augalų. Didžiausią neigiamą poveikį daro sausų šlaitų ir kopų buveinėms, nes visiškai išstumia ne tik vietinius žolinius augalus, bet ir krūmus.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.