Kininis muntjakas

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas 2016 m.

Skiriamieji požymiai

Elninių (Cervidae) šeimos nedidelis, nedaug už lapę didesnis, ties mentėmis maždaug 0,5 m aukščio gyvūnas. Kūnas 0,8–0,9 m ilgio, sveria 10–18 kg. Uodega trumpa. Kūnas rausvai gelsvas, per galvą eina tamsūs dryžiai. Patinų ragai nedideli, lenkti, ragų kelmeliai labai ilgi, nukreipti atgal. Patelės be ragų, bet matomi jų kelmeliai. Patinai su dviem didelėmis, išsikišusiomis iltimis. Nėštumas trunka 210 dienų, veda vieną, retai du jauniklius. Patelė per dvejus metus jauniklius veda tris kartus. Gyvena 10–13 metų, nelaisvėje išgyvena 16–20 metų. Minta medžių ir krūmų šakelėmis, žoliniais augalais.

Kilmė ir bendras paplitimas

Kininiai muntjakai savaime paplitę Kinijoje ir Taivane. Europoje šie gyvūnai dekoratyviniais tikslais buvo įveisti parkuose Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Prancūzijoje (Putman, Moore, 1998). Dabar nuolatinės kininių muntjakų populiacijos susidariusios Airijoje, Belgijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Klimato sąlygos šiems gyvūnams gyventi yra palankios didelėje Europos dalyje, ypač Vidurio ir Pietų Europoje.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje kininiai muntjakai gamtoje kol kas neaptikti. Jie buvo laikomi nelaisvėje, tačiau duomenų apie auginamų individų skaičių nėra. Lietuvoje šie gyvūnai galėtų išgyventi gamtoje ir plisti.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Anksčiau Europoje introdukuoti kininiai muntjakai visiškai prisitaikė prie naujų aplinkos sąlygų ir plinta savaime. Tiesa, šie gyvūnai plinta gana lėtai. Kartais pasprunka iš zoologijos sodų ar kitų auginimo vietų. Gausios kininių muntjakų populiacijos daro žalą miškų buveinėms, nugraužia medžių sodinukus. Nemažai žalos padaro sodams ir dekoratyviniams želdynams (Putman, Moore, 1998). Išėję į kelius, gali sukelti avarijas. Šie gyvūnai gali platinti galvijų tuberkuliozę.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.