Klarko vėžys

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas 2016 m.

Skiriamieji požymiai

Cambaridae šeimos vidutinio dydžio vėžys. Paprastai būna 10–12 cm, tačiau gali užaugti iki 20 cm ilgio. Kūnas tamsiai raudonas, raudonas arba rudai oranžinis. Galvakrūtinės skydas gana siauras, paviršius gruoblėtas. Tarp brachiokardialinių vagelių tarpo nėra. Klarko vėžiai yra išskirtinai atsparūs mažai deguonies koncentracijai vandenyje. Galvakrūtinės skydo šonuose už kaklinės vagelės yra dyglių. Žnyplės lenktos, abipus raudonos. Nepaslankusis žnyplių pirštas su dviem aiškiais dantimis ir įduba tarp jų. Žnyplių paviršius su gausiais gumbais, jie ryškesni viršutinėje žnyplių pusėje. Pirmųjų vaikščiojamųjų kojų riešas (kojos narelis prieš žnyplę) iš vidinės pusės turi aiškią pentino pavidalo išaugą.

Kilmė ir bendras paplitimas

Rūšis savaime paplitusi Šiaurės Amerikos pietrytinėje dalyje. Klarko vėžiai yra pasaulyje plačiausiai auginami vėžiai. Jie buvo introdukuoti Azijoje, Afrikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje ir Europoje (Kouba et al., 2015). Rūšis Europoje pirmą kartą introdukuota Ispanijoje 1973 m., vėliau pradėti auginti Prancūzijoje, Italijoje ir Portugalijoje ir ėmė plisti savaime arba buvo išplatinti žmonių. Dabar Klarko vėžiai gyvena Austrijoje, Belgijoje, Italijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kipre, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje Klarko vėžių gamtoje kol kas nerasta. Jie auginami akvariumuose, todėl gali būti neteisėtai introdukuoti į gamtinius vandens telkinius. Galimybės įsitvirtinti ir daugintis Lietuvoje netirtos. Žinoma, kad šie vėžiai išgyvena ir dauginasi užšąlančiuose vandens telkiniuose (Kouba et al., 2015), todėl yra tikimybė, kad Lietuvoje jie galėtų įsitvirtinti.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Klarko vėžiai į gamtą gali paplisti savaime iš vandens telkinių, kuriuose įsitvirtinę, jie gali būti pasprukę arba tikslingai paleisti iš auginimo vietų. Kelia grėsmę europiniams vėžiams, nes su jais konkuruoja dėl maisto išteklių, buveinių ir perneša vėžių maro sukėlėjus. Užimtose buveinėse juos išnaikinti beveik neįmanoma. Daro neigiamą poveikį vietiniams vandens augalams, bestuburiams, žuvims ir varliagyviams.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.