Lanksčioji stypnė

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2017 m.

Skiriamieji požymiai

Miglinių (Poaceae) šeimos vienmetis augalas. Žydintys stiebai 40–60 cm aukčio, pagulę, o nežydintys ūgliai užauga iki 1 m ilgio. Lapų makštys trumpos, gerokai trumpesnės už tarpubamblius. Viršūninė lapamakštė dažniausiai apgaubia šluotelę. Lapai siaurai kiau-šiniški arba lancetiški, 4–9 cm ilgio ir apie 1,5 cm pločio, apaugę trumpais plaukeliais. Šluotelė 4–6 cm ilgio. Žiedai kleistogaminiai, neišsiskleidžia ir apsidulkina savidulkos būdu. Viršutinis žiedažvynis su trumpu akuotu. Grūdas gelsvas arba žalsvai violetinis, apie 3 mm ilgio. Labai gerai pakenčia ūksmę.

Kilmė ir bendras paplitimas

Lanksčiosios stypnės savaime paplitusios rytinėje ir pietrytinėje Azijos dalyse. Šie augalai buvo introdukuoti ir dabar labai plačiai paplitę Šiaurės Amerikoje, Centrinėje Amerikoje, Centrinėje Afrikoje. Lanksčiosios stypnės taip pat plinta Kaukaze ir gretimuose pietvakariniuose Azijos regionuose. Europoje šių augalų iki šiol neaptikta. Europoje šie augalai galėtų įsitvirtinti Vakarų Europoje, Viduržemio jūros regione, Balkanų pusiasalyje ir Britų salose.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje šios rūšies augalų gamtoje neaptikta ir nėra duomenų, kad jų būtų auginama želdynuose. Labai maža tikimybė, kad šis atogrąžų ir paatogrąžių augalas galėtų įsitvirtinti Lietuvoje. Jeigu patektų atsitiktinai, manoma, išnyktų savaime, nes šalyje per trumpas šiltasis laikotarpis, kad lanksčiosios stypnės subrandintų sėklas.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Į Šiaurės Ameriką lanksčiosios stypnės pateko XX a. pradžioje. Manoma, kad sėklų buvo įvežta su iš jų stiebų nupintais krepšeliais. Kai kuriose šalyse šie augalai buvo auginami dekoratyviniais tikslais, nes labai atsparūs ūksmei. Atsitiktinai lanksčiųjų stypnių sėklų galėtų patekti su auginti skirtais augalais ir žemės ūkio produkcija. Dauginasi ir plinta sėklomis, kurias gali pernešti gyvūnai, žmonės, vėjas. Sėklos dirvožemyje daigios išlieka iki 5 metų. Nepaisant to, kad lanksčiosios stypnės yra vienmetės, jos sudaro labai tankius sąžalynus ir nustelbia daugumą vietinių augalų. Tankiuose jų sąžalynuose pakinta dirvožemio mikroorganizmų sudėtis, išnyksta kai kurių rūšių nariuotakojai. Augalai šiurkštūs, todėl žolėdžiai jų neėda. Šiaurės Amerikoje lanksčiosios stypnės labiausiai kenkia lapuočių miškams.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.