INVA

Alex Lamoreaux [CC BY-SA 4.0] Nuotraukos autorius: Alex Lamoreaux [CC BY-SA 4.0]
Pildyti stebėjimo anketą

Lygioji naguotė

(lot. Xenopus laevis)

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2022 m.
Apribojimai, susiję su šiuos rūšies naudojimu įsigalios nuo 2024-08-02.

Skiriamieji požymiai

Pipinių (Pipidae) šeimos gana stambus varliagyvis. Būdingas lytinis dimorfizmas. Patinai dažniausiai 4,5–10 cm ilgio ir gerokai mažesni už pateles, kurios paprastai būna 6–15 cm ilgio. Galva ir kūnas aiškiai suplokštėję, akys mažos. Oda lygi. Galūnės ilgos ir tvirtos, pėdos su plačiomis plėvėmis. Trys viduriniai pirštai su nedideliais juodais nageliais. Kūnas paprastai tamsiai pilkas arba žalsvai rudas, o pilvas gerokai blyškesnis. Patelės išneršia nuo 1000 iki keliolikos tūkstančių ikrų. Buožgalviai su ūsais ir pagal juos galima atskirti nuo vietinių varliagyvių buožgalvių.

Kilmė ir bendras paplitimas

Savaime lygiosios naguotės paplitusios pietinėje Afrikos dalyje. Gyvena lygumose ir kalnuose, įsikuria įvairiuose vandens telkiniuose, įskaitant upelius, tačiau vengia didelių upių. Šie varliagyviai atsitiktinai arba tikslingai buvo įveisti Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje ir Pietų Amerikoje. Europoje pastovios lygiųjų naguočių populiacijos susidariusios Prancūzijoje, Italijoje ir Portugalijoje. Taip pat šių varliagyvių buvo aptikta Belgijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Portugalijoje, Švedijoje ir Vokietijoje, o Jungtinėje Karalystėje jie yra sėkmingai išnaikinti.

Paplitimas Lietuvoje

Informacijos apie lygiųjų naguočių auginimą namuose Lietuvoje nėra, tačiau sprendžiant pagal kitas šalis, jos yra gana populiarūs augintiniai. Šalyje gamtoje šių varliagyvių iki šiol nerasta. Manoma, kad lygiosios naguotės galėtų įsitvirtinti beveik visoje Europoje, išskyrus šiaurinius regionus. Dėl to svarbu nuolat stebėti vandens telkinių, ypač esančių urbanizuotose teritorijose, varliagyvių įvairovę.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Lygiosios naguotės buvo naudojamos biomedicininiams tyrimams ir auginamos namuose. Dauguma dabartinių populiacijų Europoje susidarė šiuos varliagyvius paleidus į gamtą tyčia arba jiems pasprukus iš auginimo vietų nelaisvėje. Kai kur lygiosios naguotės, kaip gyvas masalas, buvo naudojamos žūklaujant ir paspruko arba buvo paleistos. Lygiosios naguotės daro žalą vietinių rūšių varliagyvių, žuvų ir bestuburių populiacijoms. Suaugusios lygiosios naguotės minta vietinių varliagyvių buožgalviais ir žuvų mailiumi, suėda daug vandens bestuburių. Platina užkrečiamąsias ligas, kurios kelia pavojų vietinių rūšių varliagyviams.

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.