Marmurinis vėžys

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas 2016 m.

Skiriamieji požymiai

Cambaridae šeimos gana smulkus, paprastai iki 10 cm, rečiau apie 13 cm, ilgio vėžys. Būdingas marmurinis raštas rudame, tamsiai rudame ar žaliame fone. Jis geriausiai matomas galvakrūtinės skydo šonuose. Galvakrūtinės skydas glotnus, už kaklinės vagelės yra keli dygliai. Žnyplės labai mažos, smulkiai grūdėtu paviršiumi. Marmuriškumas geriau matomas žnyplių viršutinėje pusėje. Pirmųjų vaikščiojamųjų kojų narelis prieš žnyples iš vidinės pusės turi aiškią pentino pavidalo išaugą. Dauginasi partenogenetiškai. Palankiomis sąlygomis per metus gali daugintis daug kartų, kas 8–9 savaites. Vislumas priklauso nuo kūno dydžio. Kiaušinių vystymasis trunka tik 2 ar 3 savaites.

Kilmė ir bendras paplitimas

Tikslus marmurinių vėžių paplitimo arealas nežinomas, bet manoma, kad savaime jie turėtų būti paplitę Šiaurės Amerikoje. Šios rūšies vėžiai buvo įvežti į Japoniją, Madagaskarą ir Europą. Europoje pirmą kartą gamtoje plintantys marmuriniai vėžiai pastebėti 2003 m. Vokietijoje. Dabar jie paplitę Belgijoje, Čekijoje, Kroatijoje, Estijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, taip pat užregistruoti Švedijoje. Galima manyti, kad ir toliau šie vėžiai sparčiai plis.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvos gamtinėse buveinėse marmurinių vėžių kol kas nerasta. Šalyje šie vėžiai auginami akvariumuose, todėl yra didelė tikimybė, kad gali atsitiktinai pakliūti arba būti neteisėtai introdukuoti į gamtinius vandens telkinius. Galimybės jiems įsitvirtinti ir daugintis Lietuvoje netirtos. Eksperimentais nustatyta, kad marmuriniai vėžiai Estijoje sėkmingai peržiemoja. Dėl to galima daryti prielaidą, kad Lietuvoje jie galėtų išgyventi ir sudaryti gyvybingą populiaciją (Kouba et al., 2015).

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Europoje marmuriniai vėžiai paplito iš akvariumų. Augintojai į atvirus vandens telkinius juos paleido atsitiktinai arba juose įveisė tikslingai. Šiuos vėžius mėgstama auginti akvariumuose dėl jų dailaus marmurinio rašto. Kelia grėsmę europiniams vėžiams, nes su jais konkuruoja dėl maisto išteklių ir perneša vėžių maro užkratą. Vandens telkiniuose, kuriuose įsikuria šie vėžiai, juos išnaikinti beveik neįmanoma. Daro žalą vietiniams vandens augalams, bestuburiams ir žuvims (Kouba et al., 2015).

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.