Melsvalapė akacija

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2019 m.

Skiriamieji požymiai

Pupinių (Fabaceae) šeimos medelis arba krūmas. Dažniausiai 2–6 m aukščio, retai užauga iki 9 m. Žievė lygi, pilka, rusva arba raudonai ruda, sendama suaižėja. Šakelės be dyglių. Lapai siaurai lancetiški arba lancetiški, 8–25 cm ilgio, tamsiai žali arba melsvai žali, su ryškia vidurine gysla. Žiedynas rutuliškas, 5–10 mm skersmens galvutės pavidalo, su 25–55, retai iki 80, ryškiai geltonų žiedų. Ankštys siauros, 4–6 mm pločio ir apie 8–12 cm ilgio. Sėklos 5–6 mm ilgio, tamsiai rudos arba juodos, blizgios.

Kilmė ir bendras paplitimas

Melsvalapės akacijos savaime paplitusios Vakarų Australijoje. Kituose Australijos regionuose rūšis svetimžemė, daug kur laikoma invazine. Šilto klimato regionuose melsvalapės akacijos buvo plačiai auginamos Europoje ir Afrikoje, kai kuriuose Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos ir Pietų Azijos regionuose. Europoje šie augalai labiausiai paplitę Kipre, Italijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje, taip pat jų rasta Graikijoje, Kroatijoje, Maltoje ir Prancūzijoje. Europoje melsvalapės akacijos didžiausią pavojų kelia Viduržemio jūros regiono ekosistemoms.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje melsvalapių akacijų gamtoje neaptikta ir nėra žinių, kad jos būtų auginamos želdynuose. Labai maža tikimybė, kad šių augalų sėklų į Lietuvą galėtų patekti atsitiktinai. Šalies klimato sąlygos melsvalapėms akacijoms lauke augti nepalankios ir jos artimiausiu metu negalėtų natūralizuotis.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Melsvalapės akacijos buvo sodinamos dekoratyviniuose želdynuose, naudotos dirvožemio erozijai stabdyti. Dauguma subrendusių sėklų išbyra tiesiai po medžiais, bet dalį jų išnešioja skruzdėlės, paukščiai ir žinduoliai. Dideliais atstumais sėklas išnešioja vanduo. Intensyviai dauginasi šaknų atžalomis ir sudaro tankius sąžalynus. Susidariusiuose sąžalynuose labai sumažėja vietinių rūšių įvairovė, dirvožemyje padidėja azoto junginių koncentracija (Yelenik et al., 2004). Nukritę lapai stabdo kitų augalų sėklų dygimą. Nustatyta, kad melsvalapių akacijų invazijos paveiktose teritorijose labai padidėja kitų svetimžemių rūšių įvairovė ir gausa.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.