Ondatra

Statusas

Į Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą įrašyta 2009 m., į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2017 m.

Skiriamieji požymiai

Pelinių (Muridae) šeimos į vandeninį pelėną panašus, bet gerokai didesnis graužikas. Kūnas iki 40 cm, uodega iki 25 cm, o pėda apie 7 cm ilgio. Sveria iki 1,5 kg. Ondatros prisitaikiusios gyventi vandenyje: uodega plika ir suplota, dėl savitos ausų, nosies ir burnos sandaros į jas nepatenka vanduo. Užpakalinių kojų pirštų šonai apaugę šeriais. Plaukiojamoji plėvė jungia tik pirštų pagrindus. Kailis po vandeniu nešlampa, minkštas, tankus, rudas, šonai šviesesni, pilvas geltonai rudas. Ondatros yra pusiau vandens gyvūnai. Aktyvios prietemoje, dieną praleidžia urvuose arba plūduriuojančiose nendrių trobelėse.

Kilmė ir bendras paplitimas

Ondatros savaime paplitusios Šiaurės Amerikoje. Į Europą atvežtos 1905 m. Vidurio Europoje paplito iš Čekijos ir Austrijos, kuriose buvo introdukuotos dėl medžioklės ir auginamos dėl kailių. Suomijoje 1919 m. į laisvę ondatros buvo paleistos 293 vietovėse ir iki 1955 m. plačiai paplito. Dabar ondatros išplitusios visose Europos Sąjungos ir kitose Europos valstybėse, išskyrus pietinius regionus (Tedeschi et al., 2022).

Paplitimas Lietuvoje

Į Lietuvą 1954 m. buvo atvežtos iš Rusijos Archangelsko srities, o į vakarinę šalies dalį 1951 m. pateko iš Karaliaučiaus krašto. Sporadiškai paplitusi visoje Lietuvoje, tik kiek rečiau aptinkama šiaurinėje ir vakarinėje šalies dalyse. Apskaitos nevykdomos, todėl tikslus individų skaičius nežinomas. XX a. aštuntajame dešimtmetyje buvo apie 40 000 ondatrų, vėliau jų skaičius sumažėjo. Lietuvoje 2020–2022 m. buvo apie 2000 ondatrų. Dabar kasmet sumedžiojama mažiau kaip po 100 individų (Balčiauskas et al., 2022). Gyvena vandens telkiniuose su gausia žoline augalija, dažniausiai paežerėse, lėtai tekančių upių pakraščiuose, grioviuose, tvenkiniuose, senvagėse, pelkutėse. Rausia urvus, kurių anga būna po vandeniu, arba stato trobeles.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Ondatrų invazyvumą lemia didelis vislumas ir prisitaikymas gyventi vandens ir pelkių buveinėse. Gyvena šeimomis. Lietuvoje per metus veda 2–3 vadas, kuriose būna po 4–7 jauniklius. Nėštumas trunka 25–26 dienas. Patelės subręsta per 4–5 mėnesius, patinai bręsta ilgiau. Dauginimosi intensyvumas priklauso nuo maisto išteklių, populiacijos tankumo ir vandens temperatūros. Ondatrų pagrindinis maistas – nendrės ir kiti pakrančių augalai (stiebai ir šaknys). Dėl graužimų nukenčia litoralės augalai ir vandens bestuburių bendrijos (Balčiauskas ir kt., 1999). Rudenį, žiemą ir anksti pavasarį minta vėžiagyviais, vabzdžiais ir dvigeldžiais moliuskais, tarp kurių nykstančios Anodonta, Unio genčių rūšys ir gėlavandenė perluotė (Margaritifera margaritifera). Netiesiogiai neigiamai veikia retas žuvis, kurios deda ikrus į dvigeldžius moliuskus (pavyzdžiui, kartuoles). Rausia vandens telkinių pakrantes, todėl paplaunamos užtvankos, kelių ir geležinkelių pylimai, daroma žala apsaugõs nuo potvynių sistemoms ir žuvininkystės ūkiams. Ondatros yra daugelio parazitų, tarp kurių yra žmonėms pavojingi kaspinuočiai (Taenia hydatigena, Taenia taeniaformis) ir echinokokai (Echinococcus multilocularis), šeimininkai. Platina tuliaremiją, kriptosporidiozę, toksoplazmozę ir kitas zoonozes (Tedeschi et al., 2022). Lietuvoje ondatrų helmintofauną sudaro 19 rūšių trematodai, 2 rūšių cestodai ir 27 rūšių nematodai. Kartu su ondatromis į Lietuvą pateko erkės Laelaps multispinosus.

Kontrolė

Kai kuriose šalyse ondatros nebenaikinamos, nes nuspręsta, kad išnaikinti neįmanoma. Netiesioginis ondatrų kontrolės būdas yra krantinių ir pylimų tvirtinimas didelių akmenų sluoksniu. Naikinamos gaudant spąstais, užnuodytu jauku, dujomis. Gausumą reguliuoja vietiniai plėšrūnai. Ondatras gaudyti gali asmenys, turintys teisę medžioti.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.