INVA

Francis Stiteler [CC BY-SA 4.0] Nuotraukos autorius: Francis Stiteler [CC BY-SA 4.0]
Pildyti stebėjimo anketą

Pajūrinė varva

(lot. Baccharis halimifolia)

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2016 m.

Skiriamieji požymiai

Astrinių (Asteraceae) šeimos daugiametis, dvinamis, 1–2 m, kartais iki 6 m, aukščio visžalis arba lapus metantis krūmas arba medelis. Stiebas gausiai šakotas. Lapai pražanginiai, šviesiai žali, standūs, jų paviršius blizgus. Žemutiniai lapai kiaušiniški, trigysliai, 2–6 cm ilgio ir 1–5 cm pločio, su keliais į viršų nukreiptais danteliais. Sudėtinio žiedyno srityje esantys lapai pleištiški. Graižai susitelkę grupėmis, kartais pavieniai ūglių viršūnėse arba šakų pažastyse. Visi graižo žiedai vamzdiškieji, gelsvai žalsvi arba balti, maždaug 6 mm ilgio, vienalyčiai. Vaisius – 1–2 mm ilgio lukštavaisis su baltu skristuku.

Kilmė ir bendras paplitimas

Savaime rūšis paplitusi rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje, nuo Kanados iki Centrinės Amerikos, taip pat Karibų jūros salose. Pajūrinė varva tikslingai buvo introdukuota ir savaime plinta Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Sakartvele. Europoje pajūrinės varvos aptinkamos Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Labiausiai paplitusi Pracūzijoje, daugiausia jūrų pakrantėse (Caño et al., 2014; Fried et al., 2016).

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje rūšis gamtoje nebuvo užregistruota ir nėra duomenų, kad pajūrinės varvos būtų auginamos želdynuose, botanikos soduose ar medelynuose. Augalas gali ištverti iki –15 °C šalčius. Didžiausia tikimybė pajūrinėms varvoms natūralizuotis ir plisti yra Lietuvos vakarinėje dalyje, ypač pajūrio buveinėse.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Į naujas teritorijas sėklų, prikibusių prie drabužių ar turistinio inventoriaus, gali patekti atsitiktinai. Jų gali atnešti vėjas ir jūrų srovės, bet tikimybė sėkloms patekti į Lietuvą yra labai maža. Sudaro tankius sąžalynus, nustelbia vietinius augalus, neigiamai veikia paukščių ir vabzdžių populiacijas (Fried et al., 2016). Augalas nuodingas laukiniams ir naminiams gyvūnams

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.