Palaso voverė

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2016 m.

Skiriamieji požymiai

Voverinių (Sciuridae) šeimos vidutinio dydžio graužikas. Kūnas maždaug 20 cm ilgio, uodega irgi apie 20 cm ilgio, sveria maždaug 250 g. Kūno viršutinė pusė ir uodega žalsvai ruda ar ruda, su juodais plaukais, pilvas rausvai rudas. Ausų galiukai be plaukų kuokštelių. Palaso voverės minta įvairiu maistu: sėklomis, vaisiais, pumpurais, grybais, uogomis, vabzdžiais ir paukščių kiaušiniais. Jos dažnai graužia medžių žievę, ypač kai stinga maisto. Jeigu yra gausu maisto, patelės per metus gali atsivesti tris jauniklių vadas. Aktyvios dieną. Dreves įsirengia medžiuose, gana aukštai nuo žemės. Daugiausia laiko praleidžia medžiuose, bet maisto gali ieškoti ir ant žemės miškuose ar prie miškų esančiuose pasėliuose.

Kilmė ir bendras paplitimas

Palaso voverės savaime paplitusios Rytų ir Pietryčių Azijoje. Jos buvo introdukuotos Japonijoje ir Argentinoje ir dabar sparčiai plinta, kasmet užimdamos dideles teritorijas. Žemumose gyvena plačialapių miškuose, o kalnuose įsikuria mišriuosiuose ir spygliuočių miškuose, krūmynuose (Bertolino et al., 2014). Palaso voverės nuolat gyvena Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Italijoje.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje Palaso voverės iki šiol neužregistruotos. Duomenų apie jų auginimą namuose nėra. Jeigu patektų į gamtą, Lietuvoje Palaso voverės galėtų išgyventi. Kol kas yra labai maža tikimybė, kad į šalį galėtų paplisti savaime, nes kaimyninėse valstybėse rūšis dar neužregistruota.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Naujose teritorijose Palaso voverės dažniausiai atsiranda dėl to, kad jos auginamos namuose, o vėliau tyčia paleidžiamos į laisvę arba pabėga iš zoologijos sodų ir privačių kolekcijų. Prekyba naminiais gyvūnais laikoma labiausiai tikėtinu šios rūšies introdukcijos būdu. Iš vietovių, kuriose susidariusios nuolatinės populiacijos, šios voverės plinta gana lėtai, tačiau pasitaiko atvejų, kad kažkokiu būdu įveikia gana didelius atstumus. Didžiausią žalą Palaso voverės daro medžiams, nes graužia ir lupa jų žievę. Sužaloti medžiai suserga ir džiūsta. Kai kuriuose regionuose šios voverės padaro nemažai žalos vietiniams paukščiams, nes išdrasko jų lizdus ir suėda kiaušinius (Lurz et al., 2013). Europoje dėl maisto konkuruoja su vietinėmis paprastosiomis voverėmis (Sciurus vulgaris) ir gali jas visiškai išstumti (Bertolino et al., 2014).

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.