(lot. Fundulus heteroclitus)
Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas 2022 m.
Apribojimai, susiję su šiuos rūšies naudojimu įsigalios nuo 2024-08-02.
Fundulinių (Fundulidae) šeimos nedidelė žuvis. Kūnas dažniausiai apie 9 cm, retai iki 15 cm, ilgio. Viršutinė kūno dalis pilkšvai sidabriška, šonai su tamsesniais vertikaliais dryžiais, tarp kurių yra siauresni šviesūs sidabriški ruožai. Patinų nugarinis pelekas su akį primenančia tamsia dėme. Lytiškai subręsta pirmaisiais gyvenimo metais, būdami maždaug 3,5 cm ilgio. Neršia pavasarį, kartais pakartotinai neršia vasarą, dažniausiai sekliuose vandens telkiniuose. Jeigu vanduo išdžiūsta, keletą dienų išbuvę sausumoje ikrai išlieka gyvi. Paprastieji fundulai minta įvairiu maistu: smulkiais vėžiagyviais ir kitais bestuburiais, taip pat dumbliais ir vandens augalais.
Paprastieji fundulai savaime paplitę Šiaurės Amerikos rytinėje dalyje. Gyvena sūriame, apysūriame ir gėlame vandenyje, dažniausiai Atlanto vandenyno pakrančių šlapynėse ir įlankose, upeliuose, upių žiotyse. Kaip svetimžemės žuvys, paprastieji fundulai aptinkami Europoje. Įsitvirtinusios jų populiacijos susikūrusios Ispanijoje ir Portugalijoje.
Iki šiol Lietuvos vandens telkiniuose paprastųjų fundulų neaptikta. Šios žuvys gali būti auginamos akvariumuose, tačiau apie auginimo mastą patikimų žinių nėra. Sprendžiant pagal paplitimą Šiaurės Amerikoje, šios rūšies žuvys Lietuvoje galėtų įsitvirtinti sekliuose vandens telkiniuose, ypač vakarinėje šalies dalyje.
Paprastieji fundulai dažnai buvo naudojami kaip eksperimentiniai gyvūnai ir į kai kuriuos vandens telkinius galėjo patekti iš laboratorijų, buvo paleisti iš akvariumų. Ispanijoje paprastieji fundulai kelia grėsmę endeminių žuvų populiacijoms todėl, kad su jomis konkuruoja dėl maisto. Jeigu vandens telkinyje prisiveisia daug šių žuvų, jos gali sukelti pavojų visos ekosistemos stabilumui, nes suėda daug vandens organizmų. Didžiausią grėsmę paprastieji fundulai kelia jūrų pakrančių šlapynėse esančių vandens telkinių biologinei įvairovei. Nurodoma, kad galėtų įsitvirtinti daugelyje Europos regionų, išskyrus šiaurines sritis.
Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.