Paprastasis koatis

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas 2016 m.

Skiriamieji požymiai

Meškėninių (Procyonidae) šeimos vidutinio dydžio žinduolis. Kailis storas, viršutinės kūno dalis tamsiai ruda, pilka arba ryškios rūdžių spalvos, papilvė balta. Galva siaura, snukis ilgas ir judrus. Veidinė galvos dalis ruda, prieš akis, už akių ir po akimis yra purvinai balkšvos dėmės. Ausys mažos, jų pakraščiai šviesūs. Suaugėlių kūnas 40–70 cm ilgio, uodega 30–70 cm ilgio. Kūno aukštis per pečius apie 30 cm, sveria 3–6 kg. Kojos ir nagai stiprūs, todėl koačiai gerai rausia žemę. Suaugę patinai laikosi pavieniui, o patelės ir nesubrendę patinai gyvena grupėmis iki 30 individų. Paprastieji koačiai visaėdžiai, dažniausiai minta vabzdžiais ir vaisiais, bet ėda ir paukščių kiaušinius, driežus, smulkius žinduolius, maitą, kartais pjauna naminius paukščius.

Kilmė ir bendras paplitimas

Paprastieji koačiai savaime paplitę Pietų Amerikoje (šiaurėje nuo Kolumbijos ir Venesuelos iki Argentinos ir Urugvajaus pietuose. Dažniausiai gyvena drėgnuosiuose atogrąžų miškuose, upių slėniuose, sausuosiuose krūmynuose. Čilėje introdukuotas. Europoje šie gyvūnai kol kas nuolat gyvena tik Ispanijai priklausančioje Maljorkos saloje, yra nuorodų, kad jų aptikta Vokietijoje. Paprastieji koačiai invaziniais gali tapti Pietų Europos šalyse, ypač Ispanijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Italijoje, Kroatijoje, Portugalijoje ir Slovėnijoje.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje gamtoje paprastųjų koačių iki šiol nebuvo aptikta. Maža tikimybė, kad šie gyvūnai šalyje galėtų apsigyventi pasprukę iš nelaisvės. Lietuvos klimato sąlygos per daug atšiaurios šiems gyvūnams gyventi.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Maljorkos saloje paprastieji koačiai buvo tikslingai paleisti į laisvę ir įsitvirtino. Didžiausia tikimybė, kad kitur šie gyvūnai gali įsikurti pasprukę iš nelaisvės arba gali būti neteisėtai įveisti. Svetimžemiai paprastieji koačiai daugiausia žalos padaro medžiuose ir ant žemės perinčių paukščių populiacijoms, gali pakenkti vietiniams varliagyviams ir ropliams. Platina įvairius parazitus, dažniausiai tripanozomas Trypanosoma cruzi ir Trypanosoma evansi. Jie serga ir platina užkrečiamąsias ligas: šunų marą, kačių panleukopeniją, histoplazmozę, leptospirozę, sporotrichozę, tuberkuliozę, niežus, salmoneliozę ir pasiutligę.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.