Paprastasis saulešeris

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas 2019 m.

Skiriamieji požymiai

Ausytųjų ešerių (Centrarchidae) šeimos nedidelė, iš šonų smarkiai susiplojusi žuvis. Kūnas melsvai žalsvas, metalinio blizgesio, nusėtas tamsiomis netaisyklingomis dėmėmis, kurios netvarkingai išsidėsčiusios kūno šonuose. Žiaunų dangtelių galuose yra po didelę juodą dėmę, o šalia jos kartais yra ryškiai raudona dėmelė. Pilvinė žuvies dalis neretai oranžinio atspalvio. Žvynai dengia visą kūną. Galva didelė, žiotys mažos, su aštriais lenktais, ant žandikaulių išsidėsčiusiais dantukais. Dalis nugarinio ir analinio pelekų spindulių užsibaigia aštriais dygliais. Užauga iki 40 cm ilgio ir 600 g svorio. Gyvena stovinčio vandens telkiniuose ir upių įlankose su gausiais povandeniniais augalais.

Kilmė ir bendras paplitimas

Paprastieji saulešeriai savaime paplitę Šiaurės Amerikos rytinės dalies gėluosiuose vandens telkiniuose. Į Europą paprastieji saulešeriai pirmą kartą pateko 1877 m. iš Kanados į Prancūziją. Dabar šios žuvys aptinkamos daugelyje Vakarų ir Vidurio Europos šalių. Manoma, kad daugelyje vietovių paprastieji saulešeriai paplito todėl, kad į vandens telkinius buvo paleisti iš akvariumų (Copp et al., 2002).

Paplitimas Lietuvoje

Patikimų duomenų apie paprastųjų saulešerių paplitimą Lietuvoje nėra. Buvo pranešimų, kad jų buvo sugauta Raseinių r., tačiau atlikus tyrimus moksliniais metodais, informacija nebuvo patvirtinta. Galimas šių žuvų plitimo vektorius yra netyčinė introdukcija kartu su kitų žuvų mailiumi. Lietuvoje galėtų įsitvirtinti vandens telkiniuose, kuriuose degradavusios vietinės žuvų bendrijos.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Paprastųjų saulešerių plitimui didžiausios įtakos turėjo tai, kad buvo auginami akvariumuose. Manoma, kad daugelyje vietovių jie paplito, nes į atvirus vandens telkinius buvo paleisti tyčia (Copp et al., 2002). Naujai užimtose teritorijose paprastieji saulešeriai konkuruoja su vietinėmis žuvimis, reikšmingai sumažina zooplanktono kiekį ir įvairovę, spartina vandens telkinio eutrofikaciją. Platina svetimžemius žuvų parazitus (Sterud, Jørgensen, 2006).

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.