Paprastasis žalčiagalvis

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas 2022 m.

Skiriamieji požymiai

Žalčiagalvinių (Channidae) šeimos vidutinio dydžio gėlavandenė žuvis. Kūnas 20–60 cm, retai iki 100 cm, ilgio, verpstiškas, nugarinis ir analinis pelekai ilgi, tęsiasi beveik iki pat uodegos peleko. Nugarinė pusė rusvai žalsva, rusvai pilka ar kitokių spalvų, pilvas dažniausiai balkšvas ar gelsvas, visas kūnas išmargintas netaisyklingomis dėmėmis. Lytiškai subręsta sulaukusios 2–3 metų. Neršia tarp tankių vandens augalų kelis kartus per vasarą. Tėvai saugo mailių. Išgyvena vandenyje, kurio temperatūra nuo 0 °C iki 30 °C. Kvėpuoja atmosferos oru, todėl be vandens gyvena iki keturių parų.

Kilmė ir bendras paplitimas

Paprastieji žalčiagalviai savaime paplitę Rytų Azijoje, Amūro ir piečiau esančių Kinijos didžiųjų upių baseinuose. Gyvena upėse, ežeruose ir tvenkiniuose. Paprastieji žalčiagalviai buvo introdukuoti Šiaurės Amerikoje, Japonijoje, keliose Centrinės ir Pietryčių Azijos šalyse, Afrikoje ir Australijoje, o XX a. pabaigoje jie ėmė plisti ir kai kur tapo invazinėmis žuvimis. XX a. viduryje šios žuvys buvo tikslingai įveistos Čekijoje, bet neįsitvirtino. Dabar įsitvirtinusių šios rūšies žuvų populiacijų Europoje nežinoma.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje paprastieji žalčiagalviai neaptikti ir nėra patikimos informacijos, kad jie auginami akvariumuose arba akvakultūros ūkiuose. Manoma, kad mėgėjų akvariumuose šios žuvys galėtų būti retai auginamos. Įvertinus savaiminį rūšies arealą, galima teigti, kad Lietuvos klimato sąlygos yra palankios šioms žuvims įsitvirtinti ir plisti.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Paprastieji žalčiagalviai į gamtą gali patekti atsitiktinai arba tikslingai paleisti iš akvariumų. Labai maža tikimybė, kad jie galėtų patekti su žūklės įranga. Šalyse, kuriose šios žuvys tapusios invazinės, daro stiprų neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemoms. Paprastieji žalčiagalviai konkuruoja su vietinėmis žuvimis dėl maisto ir buveinių. Jie minta įvairiomis žuvimis, varliagyviais, vėžiais ir kitais vėžiagyviais, vabzdžių lervomis. Patelė per metus išneršia iki 100 000 ikrų, todėl paprastieji žalčiagalviai greitai dauginasi. Be to, jie geba nedidelį atstumą judėti sausuma, todėl gali patys patekti į naujus vandens telkinius. Jeigu šios žuvys paplistų, galėtų padaryti žalos laukinių žuvų ir tvenkiniuose auginamų žuvų ištekliams.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Nuotraukų autorius:
Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.