Paprastoji gambuzija

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2022 m.

Skiriamieji požymiai

Gyvavedžių dančiakarpių (Poeciliidae) šeimos smulki žuvis. Kūnas blyškiai pilkas ar rusvas. Būdingas lytinis dimorfizmas. Patelės dažniausiai iki 7 cm, o patinai apie 4 cm ilgio. Patelės ant šono, ties pilvo galu turi juosvą dėmę. Suaugusių patelių analinis pelekas panašus į nugarinį peleką, o suaugusio patino analinis pelekas gana ilgas ir smailus. Apvaisinimas vidinis. Praėjus 16–28 dienoms po apvaisinimo, patelė atveda iki 60 jauniklių. Patinai subręsta maždaug per du mėnesius, o patelės mažiau negu per mėnesį, tik rudenį atvestos patelės subręsta kitą pavasarį. Minta zooplanktonu ir įvairiais vandens bestuburiais, įskaičiuojant uodų lervas.

Kilmė ir bendras paplitimas

Paprastosios gambuzijos savaime paplitusios vidurinėje ir pietinėje Šiaurės Amerikos dalyse. Dažniausiai gyvena lėtai tekančiuose upeliuose, upių užutekiuose, ežeruose, tvenkiniuose, gėlame ir apysūriame vandenyje. Paprastosios gambuzijos buvo introdukuotos Europoje, Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Australijoje kovai su uodais, ypač pernešančiais maliarijos sukėlėjus. Europoje dabar žinoma viena nuolatinė šių žuvų populiacija Italijoje.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvos vandens telkiniuose paprastųjų gambuzijų neaptikta. Šios žuvys dažnai auginamos akvariumuose, todėl iš jų gali būti tikslingai arba atsitiktinai paleistos į vandens telkinius. Sprendžiant pagal paplitimą Šiaurės Amerikoje ir kituose pasaulio regionuose, labai mažai tikėtina, kad šios rūšies žuvys Lietuvoje galėtų įsitvirtinti arba į šalį paplisti savaime iš kaimyninių valstybių.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Svarbiausias paprastųjų gambuzijų paplitimą ir jų invaziją pasaulyje lėmęs veiksnys buvo jų tikslingas veisimas biologinei kovai su uodais. Neretai šios žuvytės paleidžiamos į laisvę iš akvariumų, kartais patenka kartu su išleidžiamomis vietinėmis žuvimis. Apie paprastųjų gambuzijų poveikį ekosistemoms žinių nedaug, tačiau jos konkuruoja su vietinėmis žuvimis, labai sumažina vėžiagyvių ir kitų bestuburių gausumą, netiesiogiai skatina vandens telkinių eutrofikaciją.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.