Paprastoji skiaustmenė

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2016 m.

Skiriamieji požymiai

Skiaustmeninių (Pontederiaceae) šeimos vandens paviršiuje plūduriuojantis augalas. Anksčiau augalas buvo dažnai vadinamas paprastąja eichornija. Lapai blizgūs, kiaušiniški, 10–20 cm skersmens. Lapkočiai labai sustorėję, pūsliški, tuščiaviduriai. Šaknys plunksniškos, juosvai violetinės. Žiedai stambūs, šviesiai violetiniai arba melsvai violetiniai, stačio, virš vandens išaugusio žiedynstiebio viršūnėje po 8–15 susitelkę kekėmis. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu.

Kilmė ir bendras paplitimas

Savaiminis paprastųjų skiaustmenių arealas apima kelias Brazilijos ir Argentinos sritis, o kaip svetimžemiai augalai, atogrąžų ir paatogrąžių srityse jos paplitusios beveik visame pasaulyje. Dažniausiai įsikuria stovinčio ar lėtai tekančio vandens telkiniuose. Paprastosios skiaustmenės gali išgyventi regionuose, esančiuose iki 45° šiaurės platumos (Aboul-Enein et al., 2011). Europoje paprastosios skiaustmenės natūralizavusios Viduržemio jūros regiono šalyse, o trumpalaikių populiacijų registruota Belgijoje, Čekijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Vokietijoje (Hussner, 2012; Kriticos, Brunel, 2016).

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje šios rūšies augalų gamtoje kol kas neaptikta. Paprastosios skiaustmenės buvo auginamos botanikos soduose, uždarose patalpose esančiuose dekoratyviniuose baseinuose ir akvariumuose. Sprendžiant iš rūšies biologinių savybių, Lietuvoje šie augalai sudaryti ilgalaikių populiacijų ir savaime plisti negali. Urbanizuotų teritorijų vandens telkiniuose gali pasitaikyti pavienių, atsitiktinai išmestų, individų.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Paprastosios skiaustmenės buvo auginamos akvariumuose ir įvairiuose dirbtiniuose vandens telkiniuose kaip dekoratyviniai augalai ir iš jų paplito į gamtines buveines. Savaime gana lengvai plinta kanalais ir upėmis, ypač po liūčių kilus staigiems poplūdžiams. Esant palankioms sąlygoms, auga labai sparčiai ir ežeruose, šlapynėse, kanaluose arba kituose vandens telkiniuose netrukus sudaro visą paviršių uždengiančius sąžalynus. Saulės šviesa negali prasiskverbti į vandenį ir todėl nyksta vietiniai vandens augalai, vandens gyvūnai, reikšmingai pasikeičia buveinių sąlygos.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.