Persinis barštis

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas 2016 m.

Skiriamieji požymiai

Salierinių (Apiaceae) šeimos daugiametis, 1,5–2,5 m, kartais iki 3 m, aukščio žolinis augalas. Stiebai vienas arba keli (kartais penki), iki 4 cm, skersmens, tuščiaviduriai, apaugę tankiais plaukeliais. Lapkotis 55–100 cm ilgio, lapalakštis plunksniškas, sudarytas iš 2–4 lapelių porų, 40–120 cm ilgio ir 30–80 cm pločio, apatinėje pusėje gausiai plaukuotas. Viršūninis lapo lapelis dažnai dukart plunksniškai skiautėtas, su 2–4 skiautėmis. Žiedai susitelkę beveik plokščiais, 30–50 cm skersmens sudėtiniais skėčiais, sudarytais iš 35–85 skėtukų. Skėtuke 20–80 žiedų. Vainiklapiai balti, dviskiaučiai, su ryškiomis gyslomis. Nuo panašių Mantegacio (Heracleum mantegazzianum) ir Sosnovskio (Heracleum sosnowskyi) barščių persiniai barščiai skiriasi tuo, kad yra daugiamečiai polikarpiniai augalai ir dauginasi šaknų atžalomis.

Kilmė ir bendras paplitimas

Persiniai barščiai savaime paplitę Pietų Azijoje (Irane, Irake, Turkijoje), ten auga kalnuose, slėniuose, upių ir kitų vandens telkinių krantuose. Labai atsparūs ilgalaikiams šalčiams. Europoje persiniai barščiai labiausiai paplitę Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje, stabilių populiacijų yra Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Islandijoje, jų rasta Latvijoje, Estijoje, Čekijoje, Vengrijoje (Fröberg, 2010; Rijal et al., 2014).

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje persinių barščių gamtoje iki šiol nerasta ir nežinoma, kad jie būtų auginami privačiuose želdynuose ar botanikos soduose. Lietuvoje jie galėtų natūralizuotis, išplisti ir tapti invaziniais augalais, nes klimato sąlygos jiems visiškai palankios.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Persiniai barščiai dauginasi sėklomis, kurias platina vėjas, vanduo ir įvairūs antropogeniniai veiksniai. Nedideliu atstumu gali plisti šaknų atžalomis arba į naujas vietas patekti su pervežamu dirvožemiu, želdynų atliekomis. Įsikuria pievose, dykvietėse, pakelėse, miškų kirtavietėse, šlaituose, vandens telkinių pakrantėse ir sudaro tankius sąžalynus. Persinių barščių paveiktose buveinėse sumažėja biologinė įvairovė. Kryžminasi su Europoje vietinių rūšių barščiais ir susidaro vaisingi hibridai, dėl to kyla pavojus vietinės rūšies populiacijų stabilumui. Kaip ir kitų aukštųjų barščių, taip ir persinių barščių sultys, patekusios ant žmogaus ir gyvūnų gleivinių ir odos, sukelia stiprius nudegimus (Jahodová et al., 2007; Alm, 2013).

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.