Pietinė vijasraigė

Statusas

Į Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą įrašyta 2012 m.

Skiriamieji požymiai

Vandeninių (Hidrobiidae) šeimos pilvakojis moliuskas. Moliuskui būdinga gelsva kūgiška kriauklė, sudaryta iš 5–8 dešininio sukimosi vijų, kurias skiria gilios siūlės. Moliusko kriauklė 4–12 mm aukščio. Kriauklės angą dengia plonas, kampuotas dangtelis. Paplitusios dviejų morfologinių formų vijasraigės. Vienų kriauklės paviršius lygus, kitų kriauklės su išilgai einančiu plaukelių ar dygliukų pleištu.

Kilmė ir bendras paplitimas

Moliuskas natūraliai paplitęs Naujojoje Zelandijoje. Su balastiniais laivų vandenimis rūšis pateko ir plačiai paplito Europoje, Azijoje, Australijoje, Afrikoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje (Butkus et al., 2012).

Paplitimas Lietuvoje

Pirmą kartą pietinės vijasraigės Lietuvoje aptiktos 1954 m. Kuršių mariose (Gasiūnas, 1959). Dabar šalyje nustatyta daugiau kaip 30 rūšies radaviečių. Daugiausia jų Kuršių mariose, Nemuno deltoje, Elektrėnų vandens saugykloje, Verknės ir Strėvos upėse, mezotrofiniuose ežeruose ir iš jų ištekančiuose upeliuose (Butkus et al., 2014).

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Pietinėms vijasraigėms būdingi lytinis ir nelytinis dauginimosi būdai. Savaiminiame areale aptinkami patinai ir patelės, kurie dauginasi lytiniu būdu, taip pat patelės, kurios dauginasi nelytiškai, partenogenezės būdu. Invaziniame areale populiacijas sudaro tik patelės, kurios dauginasi nelytiškai (partenogenezės būdu). Nepaisant to, kad kai kuriose invazinėse populiacijose, nors ir labai retai, aptinkama ir patinų, lytinio dauginimosi atvejų nenustatyta. Individai lytiškai subręsta būdami 3,0–3,5 mm dydžio, embrionai vystosi patelės viduje (Jensen, 2010). Suaugusios patelės dėtį sudaro nuo 20 iki 120 embrionų, o vidutiniškai per metus veda po 230 palikuonių. Embrionai susidaro ištisus metus, bet intensyviausiai jauniklius veda šiltuoju metų laiku. Pietinių vijasraigių populiacijos būna labai gausios. Lietuvos vandens telkiniuose kvadratiniame metre randama nuo kelių iki 20 000 individų. Labai gausios pietinės vijasraigės neigiamai veikia vietines rūšis, bendrijas ir ištisas ekosistemas. Nustatyta, kad pietinės vijasraigės gali sudaryti iki 95 % antrinių vartotojų ir suvartoti iki 75 % pirminės produkcijos. Taigi, jos daro reikšmingą įtaką azoto ir anglies apykaitai. Esant dideliam pietinių vijasraigių gausumui, jos daro reikšmingą įtaką vietinių bendrijų sandarai ir funkcionavimui, o mitybos tinklo pokyčiai daro didelį poveikį žuvims. Smulkios, tvirtą kriauklę su dangteliu turinčios pietinės vijasraigės išvengia plėšrūnų, o prarytos plėšriųjų žuvų, jos dažnai išgyvena praėjusios per visą virškinimo sistemą (Rakauskas et al., 2018; Butkus, Rakauskas, 2020).

Kontrolė

Siekiant užkirsti kelią rūšies plitimui, būtina dezinfekuoti pervežamas vandens transporto priemones (valtis, jachtas, baidares) (Butkus, Vaitonis, 2019), verslinės žvejybos įrankius. Pietinės vijasraigės žūsta, jeigu transporto priemonės ir žūklės įrankiai gerai išdžiovinami. Būtina informuoti visuomenę apie šių moliuskų keliamą pavojų. Prie vandens telkinių, kuriuose aptikta šių sraigių, reikia įrengti informacinius stendus. Informaciją reikia skelbti visuomenei skirtuose leidiniuose, skaityti paskaitas ugdymo įstaigose.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.