Pilkoji voverė

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2016 m.

Skiriamieji požymiai

Voverinių (Sciuridae) šeimos medžiuose gyvenantis graužikas. Nugarinė kūno dalis pilkšva, pilka, kartais su rusvu atspalviu ar rudų plaukų priemaiša. Ausys šviesiai pilkos, balkšvos, uodega gana šviesi. Apatinė kūno dalis pilkšvai gelsva. Kūnas 40–50 cm ilgio, uodega 15–25 cm ilgio. Ausys gana trumpos, 25–33 mm ilgio, viršuje be plaukų kuokštelio. Vidutiniškai sveria 540 g, bet atskiri individai sveria nuo 340 iki 750 g. Dažniausiai gyvena brandžiuose miškuose. Vasarą aktyvios būna po porą valandų nuo saulėtekio ir prieš saulėlydį. Žiemą aktyvios būna tik vakarais. Per metus veda dvi vadas, kuriose būna po 2–4 (kartais iki 8) jauniklius. Maitinasi gilėmis ir riešutais, taip pat ėda žiedus, įvairias sėklas ir vaisius, grybus. Gali misti paukščių kiaušiniais ir jaunikliais, varliagyviais.

Kilmė ir bendras paplitimas

Rūšis savaime paplitusi Šiaurės Amerikos rytinėje dalyje. Introdukuota ir plačiai paplitusi kituose Šiaurės Amerikos regionuose, Australijoje ir Pietų Afrikoje. Europoje susidariusios nuolatinės pilkųjų voverių populiacijos Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje (Bertolino, 2008).

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje pilkųjų voverių gamtoje kol kas nepastebėta ir nėra duomenų, kad jos būtų auginamos namuose. Tikimybė, kad jos paplistų į šalį savaime, labai nedidelė, nes gretimose šalyse kol kas jos negyvena. Lietuvoje aplinkos sąlygos pilkosioms voverėms įsitvirtinti yra palankios.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Pilkosios voverės Europoje įsikūrė dėl to, kad buvo tikslingai paleistos į gamtą arba paspruko iš nelaisvės (namų, zoologijos sodų). Daro didelį poveikį vietinei biologinei įvairovei. Jos išstumia paprastąsias voveres, platina įvairius parazitus, naikina paukščių kiaušinius ir jauniklius. Kadangi pilkosios voverės lupa medžių žievę, dažnai sužaloja soduose, miestų želdynuose ir parkuose augančius medžius, kai kur padaro nemažai žalos miškų ūkiui (Bertolino, 2008). Kartais šios voverės apgraužia laidų izoliaciją.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.