Raizgusis rūgtis

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas 2016 m.

Skiriamieji požymiai

Rūgtinių (Polygonaceae) šeimos vijoklinis vienmetis, tik atogrąžų kraštuose kelerius metus išgyvenantis augalas. Stiebas paprastai 6 m, retai iki 15 m, ilgio, laibas, lankstus, šakotas, žalias arba rausvai žalias, jo briaunos apaugusios žemyn palinkusiais dygliukais. Ūgliai per parą gali pailgėti iki 15 cm. Lapai pražanginiai, trikampiški, šviesiai žali, paprastai 3–7 cm ilgio ir 2–5 cm pločio, jų apatinė lapo pusė tarp gyslų ir lapkotis dygliuoti. Žiedynas galvutės arba varpos pavidalo, maždaug 2 cm ilgio. Žiedai smulkūs. Dauginasi sėklomis. Sunokę vaisiai šviesiai mėlyni, metalinio blizgesio, maždaug 5 mm skersmens uogos pavidalo lukštavaisiai. Sėklos apie 2 mm skersmens, juodos, blizgios.

Kilmė ir bendras paplitimas

Raizgieji rūgčiai savaime paplitę Rytų ir Pietų Azijoje. Auga drėgnose upių pakrantėse, krūmynuose, miškų pakraščiuose, šlaituose. Kaip svetimžemiai natūralizavęsi arba jau invaziniai augalai, jie plinta kai kuriuose Šiaurės Amerikos regionuose. Nurodoma, kad raizgiųjų rūgčių aptikta Turkijoje, Kaukaze, Naujojoje Zelandijoje, bet apie jų populiacijų būklę ir invazyvumą informacijos nėra. Europoje įsitvirtinusių šių augalų populiacijų kol kas nėra.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje raizgiųjų rūgčių tiek gamtoje, tiek dekoratyviniuose želdynuose arba kolekcijoje neaptikta. Labai maža tikimybė, kad šių augalų sėklų į šalį galėtų patekti atsitiktinai. Didžiausią netyčinės introdukcijos riziką kelia iš Azijos šalių įvežami gyvi dekoratyviniai augalai, ypač bonsai. Sprendžiant pagal augalo biologines ir ekologines savybes, Lietuvos klimato sąlygomis šie augalai galėtų įsitvirtinti ir plisti.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Manoma, kad į Šiaurės Ameriką raizgieji rūgčiai pateko atsitiktinai su rododendrais, introdukuotais iš Rytų Azijos. Į kai kurias kitas šalis, manoma, sėklų buvo įvežta su žemės ūkio produkcija (Brundu et al., 2011). Per metus vienas individas sunokina 50–100 sėklų. Sėklas platina žinduoliai ir vaisius lesantys paukščiai. Raizgieji rūgčiai labai sparčiai auga ir nustelbia daugumą vietinių žolinių augalų ir kai kuriuos krūmus. Gausiai raizgiųjų rūgčių stiebais apraizgyti medeliai nudžiūsta.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.